Ekonominis poveikis
Augalų sveikata ne tik gyvybiškai svarbi mūsų aplinkai ir maisto saugumui, bet ir atlieka svarbų vaidmenį formuojant mūsų ekonomiką.
Augalų sveikata daro tiesioginę įtaką įvairiems sektoriams ir pramonės šakoms, o tai daro tiek teigiamą, tiek neigiamą ekonominį poveikį.
Kaip augalų sveikata gali paveikti ekonomiką
Sveiki augalai yra labai svarbūs žemės ūkio produktyvumui ir maisto produktų gamybai. Tiesą sakant, augalai turi dvejopą poveikį mūsų maisto tiekimui – tiesioginį, kai patys valgome augalus, ir netiesioginį, kai augalus naudojame kaip pašarą ūkio gyvūnams. Augalų ligos ir kenkėjai gali sunaikinti pasėlius ir tokiu būdu sumažinti derlių ir padidinti ūkininkų gamybos sąnaudas. Tai savo ruožtu gali padidinti maisto kainas vartotojams ir sukelti maisto trūkumą, kas gali paveikti visą ekonomiką.
Augalų sveikata taip pat glaudžiai susijusi su tarptautine prekyba. Invaziniai kenkėjai ir ligos gali būti platinami pervežant augalus ir augalinius produktus per sienas, taip sutrikdant prekybą ir darant ekonominių nuostolių. Augalų sveikatos apsauga taikant griežtas importo taisykles ir sertifikavimą padeda apsaugoti vietos žemės ūkį ir užkirsti kelią kenkėjų plitimui. Šių sertifikatų pavyzdžiai: fitosanitarinis sertifikatas, kuris turi būti pridedamas prie daugumos į ES įvežamų augalų ar augalinių produktų (žr. čia visą sąrašą), arba augalų pasas, kuris turi būti pridedamas prie visų augalų, kuriais prekiaujama ES.
Prasta augalų sveikata gali turėti ne tik tiesioginių ekonominių pasekmių. Jei šiandien nesirūpinsime augalų sveikata, ateityje:
- gali sumažėti biologinė įvairovė,
- pablogėti ekosistemos būklė,
- sutrikti aplinkos pusiausvyra.
Augalų sveikata istorijoje
Kas nutinka, kai augalų sveikata apleidžiama? Istorija rodo, kokį ekonominį ir socialinį poveikį turi prastas augalų sveikatos valdymas. Pavyzdžiui, XIX a. viduryje dėl plačiai paplitusio vėlyvojo bulvių maro kilo Airijos bulvių badas, dėl kurio šalis neteko derliaus ir patyrė didžiules žmonių aukas.
Naujausi augalų ligų protrūkiai: Citrus greenening, kuri pažeidžia citrusinius vaisius, ir Xylella fastidiosa, bakterinė augalų liga, kuri, 2013 m. pasirodžiusi pietų Italijoje, nuniokojo alyvmedžių giraites ir vien Apulijos regione Italijoje užkrėtė ir pražudė 21 milijoną medžių, o apie tokius ar panašius atvejus praneša visa Pietų Europoje. Jei šis patogenas paplistų visoje ES, jo metiniai gamybos nuostoliai galėtų siekti 5,5 mlrd. eurų.
Šios ligos paveikė žemės ūkio pramonę, todėl sumažėjo derlius, sumažėjo darbo vietų ir padidėjo gamybos sąnaudos.