Krovinių draudimas

Prekiaujant prekėmis tarptautiniu mastu, draudimas yra svarbus prekių vežimo aspektas. Prekėms kyla įprasta ir neįprasta rizika. Bendra rizika yra susijusi su krovinių tvarkymu, saugojimu, krovimu ar vežimu, o reta rizika gali apimti riaušes, streikus, terorizmą ir t. t.

Turite apsvarstyti galimybę apsidrausti savo prekėmis, kurias paprastai siūlo nacionaliniai eksporto ir importo bankai. Draudimo dokumentai yra svarbūs atliekant prekių, kuriomis prekiaujama, muitinį įforminimą. Tolesniame skirsnyje pateikiama išsamesnė informacija apie įvairių rūšių draudimo dokumentus, priklausomai nuo vežimo, kuriuo naudojatės prekybai, rūšies.

Krovinių draudimas – tai susitarimas, pagal kurį apdraustos prekės yra garantuojamos (saugomos) tuo atveju, kai žala padaroma dėl polise nurodytos rizikos. Draudimo sąskaitos faktūros reikalaujama muitiniam įforminimui tik tuo atveju, jei atitinkami duomenys nėra nurodyti komercinėje sąskaitoje faktūroje.

Krovinių vežimo draudimas ir vežėjo atsakomybės draudimas skiriasi. Transporto draudimo atveju apdrausta rizika, nustatyto dydžio kompensacija ir nuostolių atlyginimas (apsauga) pagal sutartį priklauso eksportuojančios bendrovės arba asmens kompetencijai.

Tačiau vežėjo atsakomybės draudimas nustatomas pagal skirtingas taisykles. Priklausomai nuo transporto priemonės, kompensacija priklauso nuo prekių svorio ir vertės. Jis suteikiamas tik tuo atveju, jei vežėjas negalėjo išvengti atsakomybės.

Standartinė vežėjo atsakomybės apimtis nustatyta toliau išvardytose tarptautinėse konvencijose.

Krovinių vežimas keliais

Tarptautinis krovinių vežimas keliais reglamentuojamas 1956 m. Ženevoje pasirašyta Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija).

Pagal šią Konvenciją vežėjas kelių transportu neatsako už prekių praradimą ar joms padarytą žalą, jeigu įrodo, kad jos atsirado dėl:

• prekės defektas (-ai)
• Force majeure (nenumatytos aplinkybės)
• krovinio siuntėjo arba gavėjo kaltė

Nėra Europos Sąjungos reglamento dėl kompensacijų už krovinių vežimą keliais.

Geležinkelių vežėjai

Tarptautinį krovinių vežimą geležinkeliais reglamentuoja 1980 m. Berne pasirašyta Konvencija dėl vežimo geležinkeliais (CIM konvencija).

Geležinkelių vežėjai neatsako už krovinio praradimą ar sugadinimą, jeigu jie gali įrodyti, kad krovinys buvo prarastas

• prekės defektas (-ai)
• force majeure
• krovinio siuntėjo arba gavėjo kaltė

Šiuo metu nėra Europos Sąjungos teisės aktų dėl kompensavimo. Kompensacija (kompensacija) paprastai apribojama didžiausia suma už prarastą arba sugadintą bruto kilogramą. Tačiau daugeliu atvejų mažai tikėtina, kad bendrovės gaus beveik savo prekių vertę.

Šis laivybos bendrovei

1968 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl konosamento, geriau žinomoje kaip Hagos taisyklės arba Briuselio konvencija, nustatyta jūrų vežėjų atsakomybė vežant tarptautinius krovinius.

Laivybos bendrovė neatsako už prekių praradimą ar sugadinimą, jeigu įrodo, kad jos atsirado dėl:

• paties prekių defektai ir svorio sumažėjimas jas vežant
• įgulos padaryta jūrinė klaida
• gaisras
• netinkamas plaukioti laivas
• force majeure
• streikai arba užraktai
• siuntėjo klaida
• paslėpti defektai laive, nepastebėti atliekant griežtą patikrinimą
• bandymai gelbėti gyvybes ar prekes jūroje

Šiuo metu Europos Sąjungos lygmeniu nėra suderintos kompensacijos, kuri paprastai apribojama tam tikra suma už kilogramą prarastų ar sugadintų prekių. Ši sistema kelia tas pačias problemas kaip ir geležinkelių transporto eismo įvykių atveju; tikėtina, kad eksportuotojas praras didelę prekių vertės dalį.

Oro vežėjas

1929 m. Varšuvos konvencijoje ir 1975 m. Monrealio sutarties projekte nustatyta, kad oro vežėjai nėra atsakingi už prekių sugadinimą ar praradimą, jei galima įrodyti, kad:

• Vežėjas ir bendrininkai ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos, arba kad nebuvo įmanoma imtis atsargumo priemonių (force majeure)
• nuostoliai atsirado dėl laivo vedimo ar navigacinės klaidos
• nukentėjusioji šalis buvo žalos priežastis arba prisidėjo prie jos atsiradimo

Nėra Europos Sąjungos standarto dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai šaliai. Kompensacija paprastai apribojama nustatyto dydžio suma už sugadintų arba prarastų prekių bruto kilogramą.

Oro vežėjai gali nurodyti konkrečias rezervacijas krovinio priėmimo metu. Šios išlygos bus įrašytos į oro susisiekimo sutartį, žinomą kaip oro transporto važtaraštis (ACN), ir bus naudojamos kaip įrodymas. Tačiau oro transporto bendrovės paprastai atsisako išduoti abejotinus paketus arba tuos paketus, kurie neatitinka ACN.