Vjenas (miestas)
| Vjenas pranc. Vienne | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Prancūzija
|
| Regionas | Rona-Alpės |
| Departamentas | Izeras (departamentas) |
| Gyventojų | 29 077 |
| Plotas | 22,65 km² |
| Tankumas | 1 284 žm./km² |
 Vikiteka |
Vjenas |
| Kirčiavimas | Vjènas |
Vjenas (pranc. Vienne) – miestas Prancūzijos rytuose, esantis Ronos-Alpių regione, Izero departamente, apie 32 km į pietus nuo Liono. Vjenas, išsidėstęs ties Ronos upe, yra ketvirtas didžiausias miestas Izero departamente ir priskiriamas Liono aglomeracijai. Pro Vjeną nutiesti Paryžių ir Marselį jungiantys automobilių greitkelis ir geležinkelio linija. Vjene išplėtota maisto pramonė, veikia nemažai chemijos, farmacijos, tekstilės įmonių. Vystomas sveikatos paslaugų turizmas. Mieste veikia dailės ir archeologijos muziejai.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Romėnų valdymo laikais dabartinio Vjeno vietoje buvo alobrogų opidumas, kurį 121 m. užėmė romėnai. Jau tuomet vietovė tapo svarbiu Galijos centru. II a. vietovėje pradėjo plisti krikščionybė, 314 m. buvo įkurta vyskupija. 524 m. miestą užėmė frankai. Pasirašius Verdeno sutartį, Vjenas tapo Vidurio Frankų karalystės dalimi. 933 m. Vjenas atiteko Burgundijos karalystei, o 1032 m. – Šventajai Romos imperijai, tačiau faktiškai daugiau nei 400 metų jį valdė Vjeno arkivyskupija. Dvejus metus Vjene (nuo 1311 iki 1312 m.) vyko Visuotinis Bažnyčios susirinkimas. Nuo 1449 m. miestas tapo Prancūzijos dalimi.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išliko senovės Romos pastatų – Augusto ir Livijos šventyklos, cirko pastato griuvėsiai, nežinomos paskirties antikos laikų piramidė. Gausu bažnyčių: V a. šv. Petro romaninė bažnyčia, gotikinė šv. Mauricijaus katedra, statyta nuo XI iki XV a.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vienne (Vjenas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 111 psl.