Sultys

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vaisių sultys – nealkoholinis gėrimas, iš augalų vaisių, kartais šakniavaisių (pvz., morkų sultys) ar lapkočių (pvz., rabarbarų sultys), išspaudžiamas skystis.

Sultys gaminamos iš prinokusių vaisių, uogų, daržovių, jas spaudžiant ar ekstrahuojant.

Vertingiausios yra sultys su minkštimu, nes į jas patenka visa valgomoji dalis, į jas nerekomenduojama dėti cukraus. Tai pomidorų, morkų, šaltalankio, abrikosų, persikų, slyvų sultys. Mažiau vertingos sultys su cukrumi. Pagamintos sultys vartojamos šviežios, jų nereikia virti, konservuoti ar pasterizuoti, priešingu atveju sunaikinami visi enzimai.

Vaisiniai gėrimai turi bent 30 % vaisių sulčių; vynuogių sulčių gėrimai – 6 %, citrinų – bent 10 %. Jie yra itin paplitę, jais prekiaujama plataus vartojimo prekių parduotuvėse, prekybos centruose, kadangi yra pigesni, o vartotojai skirtumo nejaučia, nesigilina į pakuotėje pateiktą informaciją.

Vartojimas

Egzistuoja nuomonė, kad sulčių negalima ruošti elektrinėmis sulčiaspaudėmis, nes kontaktuodami su metalu žūsta vitaminai. Iš dalies šis procesas tikrai vyksta, tačiau paskutiniaisiais metais sulčiaspaudžių gamyboje naudojami metalai, minimaliai reaguojantys su sulčių komponentais. Gaminant sultis su trintuve, vitaminai vis tiek prarandami, nes tuo atveju sultys gana ilgai kontaktuoja su oru.

Šviežiai išspaustos vaisių ir daržovių sultys puikiai papildo vienos kitas. Vaisių sultyse gausu cukrų ir vitaminų, o daržovių sultyse – mineralinių druskų.

Sultis geriausia gerti 30–40 minučių iki valgio arba tarp valgių. Išgėrus saldžių sulčių po pietų, gali sustiprėti rūgimo procesai ir išpūsti pilvą. Šviežiai spaustas sultis geriausia gerti iš karto, nes ir trumpą laiką laikant šaldytuve, sumažėja gydomosios sulčių savybės, nors skonis gali ir nepasikeisti.

Burokėlių sultys

Burokėlių sultyse gausu cukraus, yra vitaminų C, B1, B2, P, PP. Nemažai yra kalio druskų, geležies, mangano kiekis.

Naudingos medžiagos stimuliuoja kraujodarą. Magnis normalizuoja nervų sistemos darbą, patiriant stresą, įtampą, kankinant nemigai. Pagerina žarnyno peristaltiką, todėl yra nebloga priemonė vidurių užkietėjimo profilaktikai.

Burokėlių sultyse yra kenksmingų junginių, kurie ore suyra. Todėl prieš jas geriant, reikia palaikyti 2–3 valandas šaldytuve, atvirame inde. Kai kuriems žmonėms jos sukelia pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą, bendrą silpnumą.

Prie koncentruotų burokėlių sulčių reikia palaipsniui pratintis, pradedant nuo vieno arbatinio šaukštelio per dieną. Geriau atskiesti jas virintu vandeniu arba erškėtrožių nuoviru. Burokėlių sultis tinka maišyti su morkų, kopūstų, obuolių, slyvų ir spanguolių sultimis.

Nerekomenduojamos, sergant inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige.

Citrusinių vaisių sultys

Citrusinių vaisių sultyse gausu vitaminų C ir P, kalio, folinės rūgšties.

Jos didina gyvybingumą, šalina nuovargį ir stiprina kraujagysles. Naudingos sergant ateroskleroze, hipertonija, tinka vėžio profilaktikai.

Sergant skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu gastritu arba pankreatitu šių sulčių geriau negerti. Be to greipfrutų sultys gali sąveikauti su vaistais, todėl geriant daug preparatų jos kontraindikuotinos.

Granatų sultys

Granatų sultys gerai pasisavinamos, žadina apetitą, reguliuoja skrandžio veiklą ir padidina hemoglobino kiekį kraujyje. Jos turi šlapimą, tulžį varančių, priešuždegiminių, antiseptinių savybių.

Jas gerti patariama sumaišius su morkų ir burokėlių sultimis ir/arba atskiedus vandeniu, nes jose yra daug rūgščių, kurios dirgina skrandžio gleivinę ir ardo dantų emalę.

Sultys kontraindikuotinos sergant gastritu, kai padidėjęs skrandžio rūgštingumas, opalige ir pankreatitu.

Kopūstų sultys

Kopūstų sultyse gausu lengvai įsisavinamų angliavandenių, vitaminų C, PP, folinės rūgšties ir aminorūgščių, kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies druskų. Jose rastas ypatingas vitaminas U, apsaugantis nuo opaligės.

Šiltos kopūstų sultys geriamos profilaktiškai siekiant išvengti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimo. Nuo stomatito ir dantenų uždegimo rekomenduojama burną skalauti šiltomis kopūstų sultimis. Sultys lėtina angliavandenių virtimą riebalais, todėl tinka esant nutukimui. Turi gydomąjį poveikį skrandžio gleivinei.

Geriamos likus 30 minučių iki valgio ir tarp valgių kelis kartus per dieną.

Reiktų atsisakyti šių sulčių, paūmėjus gastritui ir opaligei, o nurimus skausmui ir sveikstant, jos bus kaip tik.

Moliūgų sultys

Moliūgų sultyse yra sacharozės, pektininių medžiagų, kalio, kalcio, magnio, geležies, vario ir kobalto druskų. Jose yra vitaminų C, B1, B2, B6, E, beta karotino.

Moliūgų sultys gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą. Rekomenduojamos, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kai atsiranda patinimų. Jos naudingos sergant inkstų ir kepenų ligomis, geriama po pusę stiklinės vieną kartą per dieną. Dėl nemigos, prieš miegą rekomenduojama išgerti taurelę sulčių su medumi. Inkstų ir šlapimo pūslės akmenligei – po 1/4 arba 1/2 stiklinės tris kartus per dieną 10 dienų.

Kontraindikacijų, kada negalima gerti moliūgų sulčių, praktiškai nėra.

Morkų sultys

Šviežiai spaustos morkų sultys karaliauja tarp daržovių sulčių. Jose gausu beta karotino, B grupės vitaminų, kalio, kalcio, kobalto ir kitų mineralinių medžiagų.

Jos ypač naudingos vaikams ir žmonėms su nusilpusiu imunitetu ir odos problemomis. Beta karotinas labai naudingas regėjimui. Kad organizmas jį pasisavintų, būtina iš karto suvalgyti riebaus maisto. Bet esant jo pertekliui, apkraunamos kepenys, oda gali įgauti gelsvą atspalvį.

Per dieną rekomenduojama išgerti ne daugiau pusės litro morkų sulčių. Norint gauti vitaminų profilaktiškai, užtenka ir pusės stiklinės.

Šių sulčių negalima vartoti paūmėjus opaligei ir viduriuojant.

Obuolių sultys

Obuolių sultyse gausu vitamino C ir P, yra kalio, kalcio, geležies, vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio druskų.

Geriamos sergant ateroskleroze, kepenų, šlapimo pūslės, inkstų ligomis, akmenlige. Pektinas normalizuoja žarnyno darbą. Didelis cukraus ir organinių rūgščių kiekis padeda atsigauti po didelio fizinio krūvio.

Sultys nekenkia sveikatai net geriant iki litro per parą, išskyrus esant paūmėjusiam gastritui, opaligei ir pankreatitui.

Pomidorų sultys

Pomidorų sultys stimuliuoja skrandžio ir žarnyno darbą, sumažina vėžio atsiradimo tikimybę. Jos labai naudingos nėščioms ir maitinančioms moterims. Sultyse yra nedaug kalorijų, todėl gali gerti turintys antsvorio žmonės. Sultyse yra stipriai veikiantys fitoncidai, slopinantys rūgimo ir puvimo procesus žarnyne.

Pomidorų sultis gertiamos 20–30 minučių prieš valgį, taip jos paruošia skrandį ir žarnyną maisto virškinimui. Įbėrus druskos, sumažėja gydomosios sulčių savybės. Druską galima pakeisti susmulkintu česnako ar šviežiais žalumynais: krapais, petražolėmis, koriandru.

Pomidorų sulčių negalima gerti paūmėjus gastritui, opaligei, pankreatitui ir cholecistitui.

Vynuogių sultys

Vynuogių sultyse yra nemažas cukraus ir kalio kiekis. Rekomenduojama gerti esant nerviniam išsekimui ir netekus jėgų. Tamsių rūšių vynuogių sultyse yra medžiagų, mažinančių širdies ligų riziką. Vartojant jas reguliariai, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje ir arterinis spaudimas. Jos pasižymi baktericidinėmis, šlapimą varančiomis, vidurius laisvinančiomis, prakaitavimą ir atsikosėjimą skatinančiomis savybėmis. Gydymo tikslais vynuogių sultis reikia gerti po 1/2 stiklinės 3 kartus per dieną 3 savaites. Prieš vartojimą jas reikia atskiesti vandeniu santykiu 1:1.

Nerekomenduojama gerti sergant gastritu, kai padidėjęs skrandžio rūgštingumas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, cukriniu diabetu, nutukimu, lėtinėmis uždegiminėmis plaučių ligomis, jei yra polinkis vidurių pūtimui

Neigiamos natūralių sulčių savybės

Kad gauti naudingų medžiagų ir vitaminų, šviežiai spaustų sulčių dienos norma – nuo kelių stalinių šaukštų iki trijų stiklinių per dieną, priklausomai nuo sulčių rūšies. Per didelis kiekis organizmui gali tik pakenkti.

Šviežiai spaustos sultys netinkamos sergant opalige, paūmėjus gastritui ir pankreatitui kenkia rūgščios sultys: citrinų, apelsinų, obuolių, serbentų, spanguolių, nes jose yra daug organinių junginių, didinančių skrandžio sulčių rūgštingumą, kuris gali sukelti rėmens graužimą ir skausmo priepuolį.

Nutukę ir cukriniu diabetu sergantys žmonės turi vengti vynuogių sulčių, nes jose labai daug gliukozės ir kalorijų.

Dauguma šviežiai spaustų sulčių laisvina vidurius. Todėl linkusiems į viduriavimą, rekomenduojama sultis skiesti vandeniu ir gerti mažais kiekiais.