iBet uBet web content aggregator. Adding the entire web to your favor.
iBet uBet web content aggregator. Adding the entire web to your favor.



Link to original content: https://lt.wikipedia.org/wiki/Sperma
Sperma – Vikipedija Pereiti prie turinio

Sperma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vyro sperma petri lėkštelėje

Sperma (sėkla) – skystis, susidedantis iš spermatozoidų, ir pridėtinių liaukų sekreto ir paprastai išsiskiriantis sueities metu. Jo sudėtyje dar gali būti lipidų lašų, pigmento granulių ir kt. Spermos pH yra ~7,7. Spermatozoidai judrūs tampa neutralioje terpėje, todėl rūgšti makšties terpė yra neutralizuojama.[1][2]

Sperma išsiskiria tam tikru nuoseklumu. Erekcijos metu iš pradžių išsiskiria šlaplės stormens ir šlaplės liaukučių sekretas, kuris suvilgo šlaplės gleivinę, o po to ejakuliacijos metu išsiskiria prostatos sekretas, kuris neutralizuoja rūgščią šlaplės bei makšties terpę ir spaudžiant prielipo bei sėklinio latako raumenims, su didele jėga išmetami spermatozoidai (orgazmas).[1]

Sperma yra pilkšva, klampi, drumsta, specifinio kvapo, silpnai šarminga. Praėjus 15–30 minučių po išsiveržimo suskystėja. Jos kiekis būna 2–5 ml, vidutiniškai apie 3–4 ml.[2] Kiekis iš dalies priklauso nuo sėklos išsiveržimų dažnumo, todėl po ilgo lytinio susilaikymo spermos išsiveržia daugiau nei po kelių dienų.

Spermos patekimas ant vulvos, netgi pro apatinį trikotažą, gali sukelti pastojimą, todėl poros, besisaugojančios nuo nėštumo, turėtų tai žinoti. Be to, ejakuliacija taip pat nėra būtina pastojimui – tam gali užtekti ir penetracijos (varpos patekimo į makštį). Kadangi prejakuliate irgi būna, nors ir santykinai labai mažas kiekis spermos.[1] Nepaisant to, nutrauktosios sueities metodo patikimumas siekia apie 96 % (taikant taisyklingai); 80 % (įprastomis aplinkybėmis dėl iškylančių psichologinių kliūčių).[3]

Spermoje yra ne tik subrendę spermijai, bet ir kitų spermatogenezės ląstelių, baltymų, aminorūgščių, fermentų, gliukozės, fruktozės, citrinos rūgšties ir kt. medžiagos.[2]

Vyro spermos tyrimas vadinamas spermograma.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. 1,0 1,1 1,2 Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd leid.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645.
  2. 2,0 2,1 2,2 Owen, D. H.; Katz, DF (2005). „A Review of the Physical and Chemical Properties of Human Semen and the Formulation of a Semen Simulant“. Journal of Andrology. 26 (4): 459–69. doi:10.2164/jandrol.04104. ISSN 2047-2919. PMID 15955884.
  3. Lehmiller, Justin J. (12 October 2017). The psychology of human sexuality (Second leid.). Hoboken, NJ. ISBN 9781119164708. OCLC 992580729.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)