Rumi
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Rumi | |
|---|---|
| Rumi | |
| Visas vardas | Mavlana Džalal ad Dinas Muhamadas |
| Gimė | 1207 m. rugpjūčio 30 d. Balcho provincija, Persija |
| Mirė | 1273 m. gruodžio 17 d. (66 metai) Konija, Rumo sultonatas |
| Palaidotas (-a) | Mevlevi mauzoliejus |
| Tautybė | persas |
| Religija | islamas (sufizmas) |
 Vikiteka |
Rumi |
Rumi, dar vadinamas Mevliana, pilnas vardas Mavlana Džalal ad Dinas Muhamadas Rumi (pers. محمد ابن محمد ابن حسین حسینی خطیبی بکری بلخی, turk. Mevlânâ Celâleddin Mehmed Rumi; g. 1207 m. rugsėjo 30 d. Balche – m. 1273 m. gruodžio 17 d. Konijoje, dab. Turkija) – persų poetas, sufijus, dvasininkas. Pravardė „Rumi“ atsirado nuo gyvenamosios vietos, nes Artimuosiuose Rytuose Anatolija, Balkanai buvo vadinti Rum (nuo kadaise buvusios Romos imperijos).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Balcho provincijoje, kuri tuomet priklausė Persijos regionui Chorasanui. Tiksli gimimo vieta nežinoma, manoma, kad tai jis galėjęs gimti Vachše, dab. Tadžikistane. Prikausė išsilavinusiai, gerbiamai dvasininko, teisininko šeimai. Dėl mongolų antpuolių pavojaus šeima patraukė į vakarus, atliko hadžą ir įsikūrė Konijoje – seldžiukų valdomo Rumo sultonato sostinėje. Rumi tėvas tapo medresės vadovu. Konijoje Rumi įgijo išsilavinimą ir praleido likusį gyvenimą.
1231 m. mirė Rumi tėvas, Rumi atiteko medresės valdytojo statusas. Regione prasidėjo socialiniai neramumai, grėsė mongolų antpuoliai. Rumi pamokslavo mečetėse, keliavo į Damaską. Jis sutiko dervišą Šamsą Tebrizį, kuris padarė didelę įtaką Rumi pasaulėžiūrai. Rumi pasirinko dvasinį gyvenimą ir įstojo į gan radikalią sufijų broliją, kuri išpažino panteizmą ir dėl to buvo smerkiama tradicinių islamo dvasininkų.
Svarbiausias Rumi darbas – jo dvasinė poezija, kuri tapo įkvėpimu daugeliui maldininkų ir tapo žymia gausaus persų literatūros paveldo dalimi. Svarbiausi jo kūriniai: „Masnavi“ (sudaro ~ 25 tūkst. posmų), „Šamso Tebrizio divanas“ (~ 40 tūkst. posmų darbas, pavadintas Rumi dvasinio mokytojo garbei), „Fihi Ma Fihi“ (prozinis kūrinys). Pagrindinė Rumi kūrinių tematika – kelias į sąjungą su Dievu. Rumi atmetė tradicinius religijų susiskaidymus, dogmas ir teigė, jog Dievą galima pažinti per meilę, susiliejimą su visata (tačiau pripažino Koraną kaip švenčiausią įstatymą). Rumi pasaulėžiūroje vyravo reinkarnacijos, dvasinio tobulėjimo idėjos – siela pradžioje įsikūnija į negyvąją gamtą ir palaipsniui persikūnija į aukštesnius lygmenis. Rumi tikėjo asmenybės dvasinio tobulėjimo svarba, siekiu pažinti Dievą. Pasak Rumi, šokis, muzika, poezija, dvasinė askezė yra kelias, vedantis link sąjungos su Dievu. Vėliau remiantis Rumi idėjomis susikūrė dervišų mevlevių ordinas, praktikuojantis šokį ir muziką kaip būdą pasiekti dvasinę ekstazę.
Rumi kūryba padarė didelę įtaką ne tik sufijams bet ir kitiems Artimųjų Rytų dvasininkams, filosofams. Jo eilės tapo dainų tekstais, dvasinio įkvėpimo šaltiniais nuo pat Turkijos iki Indijos.
Rumi palaidotas Mevlevi mauzoliejuje Konijoje, kuris dabar yra sufizmo muziejus.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Meilės kelias: įkvepianti sufijų mistiko Rumi gyvenimo istorija / Nigel Wats.– Kaunas : Mijalba, 2003.– 181 p.– ISBN 9955-9546-9-8
