Raši
Shlomo Yitzhaki, geriau žinomas akronimu Raši (Rabinas Shlomo Yitzhaki), (1040 m. vasario 22 d. – 1105 m. liepos 13 d.) – žymus Hebrajų Biblijos ir Talmudo komentatorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Trua mieste, tuometinėje Šampanės regiono sostinėje, religijos mokytojų šeimoje, buvo vienintelis vaikas. Jo motinos brolis – Mainco rabinas Simonas Vyresnysis,[1] Rabeinu Geršomo mokinys, miręs tais pačiais metais, kai gimė Raši. Būta tvirtinimų, kad iš tėvo pusės Raši esąs 33 kartos Yochanan Hasandlar palikuonis, o pastarasis – ketvirtos kartos Gamalielio Vyresniojo palikuonis. Gamalielis neva buvo kilęs iš karališkosios Dovydo linijos. Vis dėlto pats Raši savo gausiuose raštuose apie tai visiškai neužsiminė. To netvirtina ir ankstyvas rabiniškasis šaltinis apie Raši kilmę Responsum No. 29, kurio autorius Solomonas Lurija.[2][3]
Būdamas jaunuolis Raši įgijo patirties prekyboje ir žemės ūkyje. Vėliau studijavo judėjų akademijose Maince ir Vormse. Grįžęs į Trua, pradėjo vyno prekiautojo verslą, o būdamas 25-erių įsteigė rabiniškąją mokyklą, kur be jokio mokesčio mokė pasirinktus studentus. Jis rėmė savo šeimą ir Toros akademiją lėšomis, gautomis iš vynuogynų bei vyno gamybos verslo.
IX a. Karolis Didysis, 800 m. karūnuotas Šventosios Romos imperijos imperatoriumi, vadovavo imperijai, apimančiai didžiąją dalį šiandieninių Prancūzijos ir Vokietijos. Jis pakvietė žydus atvykti iš Ispanijos ir apsigyventi Reinlando rinkos miestuose, taip siekdamas paskatinti tarptautinę prekybą. Tuo metu žydų bendruomenė klestėjo, iki XI a. ji išsiskyrė aukštu Biblijos išmanymo lygiu, kurio vienas iš pavyzdžių – Raši parengti Biblijos komentarai. Tačiau, Raši gyvenant Reinlande, prasidėjo Pirmasis Kryžiaus žygis. 1099 m. Kryžiaus žygio šalininkai užpuolė žydus, gyvenusius Reinlande, nusirito kelios žudynių bangos. Nors Raši neteko daug giminaičių ir draugų, jo darbuose neatsispindėjo niekas iš Kryžiaus žygio metu patirtų išgyvenimų.
Raši susilaukė trijų dukterų. Sakoma, kad jos prisidėjusios jam rengiant Biblijos komentarus. Taip pat pasakojama, kad siekdamos dvasinio pasitenkinimo, Raši dukterys laikėsi kai kurių ritualų, kuriuos paprastai atlieka tik vyrai. Tai joms leidęs tėvas, tačiau negalėjo būti sakomas susijęs palaiminimas, nes iki tol joks tinkamas moterims sukurtas nebuvo. Palaiminimą vėliau sukūrė Raši anūkas Rabeinas Tam, vienas iš daugelio žymių religijos mokytojų, kilusių iš Raši.[4]
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Raši Biblijos komentarai unikalūs tuo, kad sutelkiamas dėmesys į kiekvieną aiškinamo teksto žodį. Be to, Raši komentarai pagarsėjo savo glaustumu bei tuo, kad vartojama kiek įmanoma mažiau žodžių Biblijos tekstui paaiškinti ar smulkiau išdėstyti. Savo komentaruose Raši taip pat vartojo midrašą, akcentavo jo svarbą aiškinant Biblijos tekstą. Hebrajų kalbos žodžiai šiuose komentaruose neretai verčiami į prancūzų kalbą. Tai vieni iš ankstyviausių įrašų viduriniąja prancūzų kalba.[5]
Raši Talmudo komentarai pirmąkart suteikė specialaus išsilavinimo neturintiems žmonėms galimybę studijuoti Talmudą. Talmudas buvo parašytas teisine kalba: glaustai, be papildomų paaiškinimų, skyrybos. Raši paaiškino glaustas frazes, principus ir sąvokas, kuriuos vartojo Talmudo autoriai. Jis pateikė nesudėtingus, trumpus visų Gemaros frazių ir diskusijų paaiškinimus.
Beveik šimtą metų po Raši mirties Talmudo tyrinėtojai Prancūzijoje bei Vokietijoje studijavo ir tobulino Raši komentarus. Jie vadinami tosafistais („darantieji papildymus“), o jų sudėtingi komentarai – Tosafot (priedais). Tosafistai pasirinkdavo problemiškas konkretaus teksto vietas, palygindavo jas su kitomis ir tada įvardydavo prieštaravimus, kuriuos po to mėgindavo spręsti. Jie dažnai remdavosi Raši ir parodydavo, kur jo komentaras ginčytinas.[6] Kai kuriuos Talmudo traktatus Raši komentavo neišsamiai. Šias spragas ir užpildė tosafistai. Raši anūkas Rabeinas Tam buvo žymus tosafistas, savo komentaruose dažnai nesutikęs su seneliu.
Šiais laikais kiekviename Talmudo puslapyje esama Raši komentaro, supančio Talmudo tekstą vidinėje puslapio dalyje, ir tosafistų komentaro išorinėje.
Raši Tanacho ir Talmudo komentarai, pasižymintys glaustumu bei aiškumu, didžiulė jo darbų apimtis padarė jį vienu žinomiausių viduramžių žydų mokslininkų.[7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Index to Articles on Rabbinic Genealogy in Avotaynu: The International Review of Jewish Genealogy“. Avotaynu: The International Review of Jewish Genealogy. Nuoroda tikrinta 2008-06-11.
- ↑ Hurwitz, Simon (1938). The Responsa of Solomon Luria. New York, New York. pp. 146–151.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ Einsiedler, David (1992). „Can We Prove Descent from King David?“. Avotaynu: the International Review of Jewish Genealogy. VIII (3(Fall)): 29. Nuoroda tikrinta 2008-06-11.
- ↑ http://www.ijs.org.au/Rabbi-Solomon-Isaac/default.aspx Archyvuota kopija 2009-10-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://web.archive.org/web/20080822143012/http://www.asknoah.org/Rashi.aspx
- ↑ http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=299&Itemid=91 Archyvuota kopija 2014-07-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://judaism.about.com/library/2_history/leaders/bldef-p_rashi.htm Archyvuota kopija 2010-11-18 iš Wayback Machine projekto.