Priešistorė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Piešiniai ant uolų sienų

Priešistorė – (kartais proistorė) yra laikotarpis žmonijos istorijoje nuo akmeninių įrankių naudojimo iki rašytinės istorijos pradžios. Piešinių ir simbolių naudojimas buvo gana ankstyvas žmonijos istorijoje, tačiau tokio tipo rašto sistemos, kaip žinome jas dabar, atsirado prieš maždaug 5000 metų. Praėjo tūkstančiai metų, kol rašto sistemas pradėjo naudoti didžioji dauguma civilizacijų. Kai kurias kultūras šios sistemos pasiekė tik XIX amžiuje. Kadangi priešistorės pabaiga dažniausiai siejama su rašto atsiradimu, skirtingose kultūrose priešistorės pabaiga atėjo skirtingu metu, o kai kurios kultūros savo rašto iš vis nebuvo sukūrusios. Terminas Priešistorė yra rečiau naudojamas tarp kultūrų, kur priešistorė baigėsi palyginti neseniai. Dabar priešistorės pabaigą vis dažniau imama sieti su agrokultūros pradžia. Terminą pirmą kartą pavartojo prancūzų mokslininkai (Pré-historique) XIX a. pradžioje, apibūdindami radinius Pietų Prancūzijoje urvuose. Žmonijos priešistorės tyrimais užsiima archeologija ir paleoantropologija.

Chronologiniai rėmai

Tradiciškai priešistorė skirstoma į laikotarpius, pasiūlytus danų mokslininko C. J. Thomsen (Tomseno):

• akmens amžių:
  • paleolitą (ankstyvasis akmens amžius);
  • mezolitą (vidurinysis akmens amžius);
  • neolitą (vėlyvasis akmens amžius);
• bronzos amžių;
• geležies amžių.

Taip pat dažnai išskiriamas ir eneolito laikotarpis.

Termino ir periodizacijos kritika

XX amžiuje šio termino reikšmė sumažėjo. Griežtas žmonijos istorijos skirstymas į laikotarpius iki rašto ir po ėmė nebepasiteisinti, gausėjant archeologiniams duomenims apie turtingas kultūras, gyvavusias iki rašto išradimo bei ėmus taikyti radiokarboninį datavimo metodą ir taip „istoriniams laikams“ pasistūmėjus tolyn į praeitį. Tuo pačiu, „globalėjant“ pasaulio istorijai, toks skirstymas kartais atveda prie absurdiškų prielaidų. Pavyzdžiui, taip skirstant, Egiptas į istorinius laikus įžengė 3500 metų pr. m. e., o Naujoji Gvinėja tik XIX amžiuje.

Taip pat kritikuotina ir iš dalies pasenusi Thomaseno periodizacija. Pavyzdžiui, Šumero civilizacija raštą turėjo dar prieš įžengdama į bronzos amžių. Kita vertus, archeologiniai radiniai centrinėje Anatolijoje (Turkija) rodo, kad tenykštė ankstyvojo neolito kultūra jau mokėjo apdirbti varį (8000 m. pr. m. e.).