Mišelis de Montenis

Mišelis de Montenis pranc. Michel de Montaigne
Gimė	1533 m. vasario 23 d. Montenio pilis
Mirė	1592 m. rugsėjo 13 d. (59 metai)
Veikla	Prancūzijos filosofas
Vikiteka	Mišelis de Montenis

Mišelis de Montenis (pr. Michel de Montaigne; 1533 m. vasario 23 d. – 1592 m. rugsėjo 13 d.) – prancūzų filosofas.

Gyvenimas

Mišelis de Montenis gimė Montenio pilyje (netoli Bordo miesto Prancūzijoje) kilmingo dvarininko šeimoje. Tėvo Pjero Eikemo (tokia tikroji M. de Montenio pavardė) rūpesčiu nuo pat mažens jis buvo mokomas lotynų ir senovės graikų kalbų. Į Bordo koledžą šešiametis M. de Montenis įstojo, lotynų kalbą mokėdamas kaip gimtąją. Ką jis veikė baigęs koledžą nėra patikimų žinių. Aišku tik, kad jis dar studijavo teisę, kadangi tėvas jį rengė valstybinei tarnybai Bordo parlamente, kur vėliau buvo parlamento patarėju. Savo tarnyba M. de Montenis nebuvo patenkintas: jį piktino Prancūzijos įstatymų gausa ir prieštaringumas. Didelį poveikį M. de Montenio dvasiniam brendimui padarė artima draugystė su talentingu publicistu, humanistu Etjenu La Boesi (La Boetie, 1530–1563), išgarsėjusiu savo politiniu traktatu „Samprotavimas apie savanorišką vergovę“ (Discours sur la servitude volontaire, 1548 m.). M. de Montenis vedė 1565 m., turėjo 5 dukteris, bet tik viena išgyveno vaikystę. Netrukus po tėvo mirties, M. de Montenis metė tarnybą ir apsigyveno iš tėvo paveldėtoje pilyje (todėl ir pasivadino pagal pilies pavadinimą, o ne pagal tėvo pavardę), pasiryžęs likusį gyvenimą skirti literatūriniam darbui. 1580 m. jis išsirengė į ilgą kelionę po Europą, aplankė Vokietiją, Šveicariją, Italiją. Keliaudamas 1581 m. gavo žinią, kad jis išrinktas Bordo miesto meru. Juo išbuvo dvi kadencijas (4 metus). Mirė 1592 m. savo pilyje.

Mišelis neigiamai vertino gyvulių skerdimą bei pats buvo vegetaras. Savo etinę poziciją gyvūnų atžvilgių jis buvo išreiškęs savo knygose.

Kūryba

Trijų knygų autobiografinio pobūdžio veikalas „Esė“ (Les Essais) parašytas remiantis pastabomis ir apmąstymais apie perskaitytas knygas. Pirmosios dvi knygos išleistos 1580 m., o trečioji – 1588 m. Rengdamas naujus šio veikalo leidimus (M. de Monteniui gyvam esant, jų buvo penki), autorius nuolat jį taisydavo ir pildydavo. 1789 m. Bordo savivaldybės bibliotekoje buvo surastas „Esė“ 1588 m. leidimo autorinis egzempliorius su gausiais M. de Montenio ranka rašytais papildymais. 1912 m. paskelbus faksimile šio surasto egzemplioriaus leidimą, buvo parengtas autentiškos mokslinės „Esė“ tekstų versijos. Dėl laisvamaniškų minčių, Vatikanas 1676 m. „Esė“ įtraukė į „Draudžiamųjų knygų sąrašą“.

Šaltiniai

T. p. buvo remtasi „Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas“ (1984)

Vikicitatos