iBet uBet web content aggregator. Adding the entire web to your favor.
iBet uBet web content aggregator. Adding the entire web to your favor.



Link to original content: https://lt.wikipedia.org/wiki/Melakos_sultonatas
Melakos sultonatas – Vikipedija Pereiti prie turinio

Melakos sultonatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kesultanan Melayu Melaka
Melakos sultonatas
nebėra

1402 – 1511
 

 

Location of Melaka
Location of Melaka
Sostinė Melaka
Valdymo forma monarchija
sultonai
 1344–1414 Paramešvara
 1488-1511 Mahmud Šahas
Era Naujieji laikai
 - Įkūrimas 1402 m., 1402
 - Skilimas 1511 m.

Melakos (Malakos) sultonatas (malaj. Kesultanan Melayu Melaka) – istorinė musulmoniška malajų valstybė, egzistavusi dabartinės Vakarų Malaizijos ir Sumatros teritorijoje 1402–1511 m., viena iš didžiausių ir svarbiausių malajų valstybių.

Šio sultonato pavadinimas davė pradžią tokiems vietovardžiams, kaip Malakos pusiasalis, Malakos sąsiauris.

Melakos sultonatas buvo įkurtas byrant Madžapahito imperijai, kuomet įvairūs vietiniai princai, provincijų vietininkai, tapo vis labiau nepriklausomi nuo centrinės valdžios. Buvusios kadaise galingos Šrividžajos imperijos dinastinė linija buvo tęsiama Riau salyno saloje Bintane. 1324 m. vienas iš princų persikėlė į Singapūro salą.

1401 m. Singapūrą valdant princui Paramešvarai, javiečių karalystės Singasario pajėgos užpuolė sąlą, ir Paramešvara buvo priverstas migruoti toliau į šiaurę. Po ilgų dvejonių naujai savo sostinei įkurti jis pasirinko Malakos upės žiotis, kur įkūrė Melakos uostą. Tokiu būdu Melakos valdanti dinastija buvo tiesioginė Šrividžajos dinastijos palikuonė.

1409 m. Paramešvara vedė Samuderos karalystės princesę ir priėmė islamą.

Valdant Paramešvaros įpėdiniams, Melakos miestas tapo didelės augančios valstybės centru. Ši valstybė kontroliavo visas malajų etnines teritorijas Malakos pusiasalyje ir Sumatroje. Dėl svarbios strateginės padėties, – sultonatas kontroliavo pagrindinį jūros kelią tarp Indijos ir Kinijos, – sultonatas ekonomiškai labai sustiprėjo. Melaka tapo vienu svarbiausių pasaulio prekybinių centrų, kur kirtosi ir liejosi pačios skirtingiausios tradicijos.

1509 m. Melaką pirmą kartą pasiekė portugalai. Suvokdami Malakos sąsiaurio svarbą, jie siekė čia įsigalėti. 1511 m. Alfonso Albukerkės vadovaujamas laivynas pasiekė Melaką ir pareikalavo keisti įkurti tvirtovę prie miesto. Sultonui atmetus šį reikalavimą, portugalai panaudojo patrankas. Dėl Melakos vidaus konflikto, vakarų technologijos ir portugalų fanatiškumo, Melakos tvirtovė buvo užimta ir joje portugalai įkūrė Melakos koloniją.

Melakos sultonas Mahmud Šahas pabėgo iš miesto ir prisiglaudė Bintane, vėliau Sumatroje. Jo du sūnūs, Muzafar Šahas ir Alaudin Riajat Šahas II Melakos sultonato teritorijose įkūrė Perako sultonatą ir Džohoro sultonatą.

Sultonų sąrašas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Malajų salyno istorija
Priešistorė > Austroneziečių migracijos
Hinduizmo laikotarpis:
Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra
Madžapahitas
Islamo laikotarpis:
Melaka, Džohoras, Ačehas, Padžadžaranas, Mataramas, Brunėjus, Gova, Ternatas
Kolonijinis laikotarpis:
Ispanijos Rytų Indijos, Nyderlandų Rytų Indija, Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, Šiaurės Borneo
Nepriklausomybės laikotarpis:
Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras
Malajų salyno istoriniai regionai:
Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Gova, Molukai, Filipinai