iBet uBet web content aggregator. Adding the entire web to your favor.
iBet uBet web content aggregator. Adding the entire web to your favor.



Link to original content: https://lt.wikipedia.org/wiki/Maurice_Utrillo
Maurice Utrillo – Vikipedija Pereiti prie turinio

Maurice Utrillo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Morisas Utrilo
M. Utrilo portretas,
aut. Suzana Valadon, 1921 m.
Gimė 1883 m. gruodžio 26 d.
Paryžius
Mirė 1955 m. lapkričio 5 d. (71 metai)
Daksas
Palaidotas (-a) Paryžius, Saint-Vincent kapinės
Tautybė Prancūzas
Veikla Dailininkas
Parašas

Morisas Utrilo (pranc. Maurice Utrillo, 1883 – 1955 m.) – XX a. Prancūzijos tapytojas.

Morisas Utrilo gimė 1883 m. gruodžio 26 d. Paryžiuje. Jo motina buvo Suzana Valadon (1865−1938), buvusi cirko artistė, tapytojų modelis, kuri maždaug tuo metu pradėjo savarankiškai pati tapyti. Moriso tėvas nežinomas (spėjama, Pjeras Piuvi de Šavanas). Tėvystę 1891 m. prisiėmė ispanų dailės kritikas Migelis Utrilo (1862−1934), norėdamas padėti Morisui. Morisas Utrilo savarankiškai ir iš motinos, kuri pati buvo savamokslė, pramoko tapybos. Anksti Morisas Utrilo priprato prie alkoholio ir motina skatino jį tapyti, kad mažiau gertų. Moriso Utrilo pirmieji kūriniai datuojami apie 1902 m.

1909 m. M. Utrilo kūriniai pirmą kartą buvo eksponuoti Paryžiaus Rudens salone. Apie 1910−1916 m. išskiriamas M. Utrilo „baltasis periodas“, pavadintas dėl to, kad dailininkas daug savo paveiksluose naudojo pilkšvai baltą ar pieno baltumo spalvą. Daugiausiai jis tapė Monmartro, Paryžiaus kvartalo, kuriame gyveno, urbanistinius peizažus. Yra nutapęs bažnyčių vaizdų. 1913 m. Blot galerijoje Paryžiuje įvyko pirmoji M. Utrilo personalinė paroda. 1923 m. bendra jo ir motinos kūrinių paroda Bernheimo Jaunesniojo galerijoje Paryžiuje susilaukė didelio dėmesio ir kritikų pagyrų. Iki gyvenimo galo M. Utrilo buvo pripažintu ir garsiu dailininku, tačiau neapleido alkoholizmo. Teito galerija Londone 1934 m. vienos parodos kataloge teigė, kad dailininkas esą miręs nuo alkoholizmo. Jo vėlyvieji kūriniai nelaikomi lygiais „baltojo periodo“ paveikslams. 1928 m. M. Utrilo buvo apdovanotas valstybiniu Garbės Legiono kryžiumi.

1935 m. M. Utrilo vedė turtingą našlę ir kolekcionuotoją Lucie Valore. Pora 1936 m. nusipirko vilą šalią Paryžiaus esančiame Le Vezinė. Gyvenimo pabaigoje dailininkas tapo giliai religingu. Morisas Utrilo mirė 1955 m. lapkričio 5 d. Dakso miestelyje Prancūzijos pietuose. Palaidotas Sen Vensano (Saint-Vincent) kapinėse Paryžiaus Monmartro kvartale šalia motinos. Vėliau čia palaidota žmona Lucie Valore (mirusi 1965 m.), kuri, paskatinta M. Utrilo, buvo tapusi tapytoja. Dėl paprastumo M. Utrilo paveikslai buvo vieni iš labiausiai klastojamų. 1995 m. Sanua mieste prie Paryžiaus įsteigtas Utrilo-Valadon muziejus.

Kūrinių galerijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Ian Chilvers, John Glaves-Smith. A Dictionary of Modern and Contemporary Art. Oxford University Press, 2009, p. 727-728
  • Nineteenth- and Twentieth-century Paintings. Metropolitan Museum of Art, 2009, p. 273
  • Encyclopaedia Britannica