Luna 16

**Luna 16**
Misijos statistika
Pavadinimas	Luna 16
Įgulos narių skaičius	Bepilotis
Įgulos nariai
Raketa	Proton 8K82K + Blok D
Paleidimo vieta	Baikonuro kosmodromas
Paleidimo data	1970 m. rugsėjo 12 d., 13:25:53 UTC
Nusileidimo vieta	0°41′ p. pl. 56°18′ r. ilg. / 0.683°š. pl. 56.300°r. ilg. / 0.683; 56.300
Misijos trukmė	12 d.
Misijos tikslas	nusileidimas ant Mėnulio, uolienų mėginių paėmimas

„Luna 16“ (Je-8-5 serija) buvo TSRS bepiločių kosminių skrydžių misija, dalis „Luna“ programos.

„Luna 16“ buvo pirmasis bepilotis automatinis zondas, kuris sėkmingai nusileido ant Mėnulio paviršiaus ir pargabeno Mėnulio uolienų mėginį į Žemę.^[1] Tai buvo pirmoji Tarybų Sąjungos kosminė misija, kuri sėkmingai pargabeno Mėnulio uolienų mėginį ir trečia apskritai po „Apollo 11“ ir „Apollo 12“ misijų. Aparato pargabentas mėginys svėrė 101 g.

Konstrukcija

Aparatas svėrė 5600 kg, jo ilgis siekė 3,1 m, skersmuo – 3,3 m (įskaitant tūpimo kojeles). Jį sudarė dvi susijungiančios pakopos, nusileidimo pakopa ir virš jos įtaisyta kilimo pakopa. Nusileidimo pakopa buvo cilindro formos korpusas su keturiomis išsikišusiomis nutūpimo kojelėmis, kuro bakais, nusileidimo radaru ir dvigubu nusileidimo variklio kompleksu.

Pagrindinis nusileidimo variklis buvo naudojamas aparato greičiui sulėtinti jam pasiekus tūpimo tašką, kurį pagal altitudės ir greičio duomenis apskaičiuodavo borto kompiuteris. Pasiekus tūpimo tašką mažesnės varomosios jėgos varikliai atlikdavo tūpimo manevrą. Nusileidimo pakopa taip pat atstojo ir pakilimo aikštelę kilimo pakopai. Nusileidimo pakopa taip pat buvo aprūpinta televizijos kamera, radiacijos ir temperatūros monitoriais, telekomunikacijų įranga ir ištęsiama ranka su gręžimo įrankiu, kuri buvo skirta Mėnulio uolienų mėginio paėmimui.

Kilimo pakopa taip pat buvo cilindro formos, tik mažesnė, jos viršus buvo apvalus. Ją sudarė grįžimo į Žemę kapsulė, kurioje buvo įmontuota cilindrinė sandari talpykla, skirta mėginio laikymui.

Misija

„Luna 16“ kosminis zondas 1970 m. rugsėjo 12 d. iš pradžių buvo iškeltas į Žemės orbitą ir tada, po vieno maršruto krypties pakeitimo rugsėjo 13 d., įskriejo į 111 km ilgio, 70° polinkio Mėnulio orbitą rugsėjo 17 d. 1970 m. rugsėjo 20 d., 05:18 UT laiku aparatas sėkmingai nutūpė ant Mėnulio paviršiaus šiaurės rytinėje Derlingumo jūros (Mare Fecunditatis) dalyje, apie 100 km į rytus nuo Vebo kraterio. Tai buvo pirmasis nusileidimas tamsiojoje Mėnulio pusėje, kadangi Saulė buvo nusileidusi prieš 60 val.

Praėjus mažiau nei valandai po nutūpimo, 06:03 UT laiku, automatinis grąžtas prasiskverbė į Mėnulio paviršių. Po 7 min. gręžimo grąžtas pasiekė 35 cm gylį ir paėmė uolienų mėginį, kuris grąžto vamzdžiu buvo persiųstas į talpyklą.

Galiausiai po 26 val. ir 25 min., 07:43 UT laiku, rugsėjo 21 d. aparato kilimo pakopa pakilo virš Mėnulio. Apatinė „Luna 16“ pakopa liko stovėti ant Mėnulio paviršiaus ir tęsė Mėnulio temperatūros bei radiacijos duomenų perdavimus. Po trijų dienų, rugsėjo 24 d. grįžimo kapsulė įskrido į Žemės atmosferą 11 km per sekundę greičiu. 1970 m. rugsėjo 24 d., 05:25 UT laiku kapsulė su išsiskleidusiu parašiutu nusileido 80 km į pietryčius nuo Žezkazgano miesto, Kazachstane. Juodojo bazalto medžiagos tyrimai parodė, kad mėginys buvo panašus į amerikiečių Apollo 12 misijos pargabentą mėginį.

Pasak Bochumo observatorijos Vokietijoje, aparatas atsiuntė ryškių geros kokybės televizijos nuotraukų.

Palikimas

Minint sėkmingą „Luna 16“ misiją 1970 m. buvo išleisti pašto ženklai, kurie vaizdavo pagrindinius misijos etapus: sklandų nusileidimą ant Mėnulio, pakilimo kapsulės su Mėnulio uolienų mėginiu pakilimą ir nusileidimą parašiutu Žemėje.

Šaltiniai

↑ Burrows, William E. (1999). This New Ocean: The Story of the First Space Age. Modern Library. p. 432. ISBN 0-375-75485-7.

Nuorodos

„Luna 16“ chronologija (Internet Archive)

[1] Burrows, William E. (1999). This New Ocean: The Story of the First Space Age. Modern Library. p. 432. ISBN 0-375-75485-7.

[1]