Leto

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Leto (reikšmės).

Leto arba Lato (gr. Λητώ, „paslėptoji“) graikų mitologijoje – titanidė, titanų Kojo ir Febės dukra (pagal Hesiodą). Dzeusas su Leto susilaukė dvynių Artemidės ir Apolono. Romėnų mitologijoje Leto atitikmuo yra deivė Latona.

Kultas

Leto buvo pagrindinė deivė Likijoje, dabartinėje Turkijoje. Jos šventovė Letoonas netoli Ksantoso jungė likietišką miestų-valstijų konfederaciją.
Dele ir Atėnuose Leto buvo garbinama kartu su dievais, Leto vaikais, Apolonu ir Artemide.
Herodotas pranešė gandą apie jos šventyklą Egipte prijungtą prie plaukiojančios salos vadintos „Kemis“ Buto mieste, kurioje taip pat buvo ir Apolonui šventykla. Nors tikriausiai pats Herodotas netikėjęs tokios šventyklos egzistavimu.
Žmonės iš Koso, Graikijos salos, taip pat tvirtino, kad Leto yra tik jų vienų dievybė.
Kretoje Drerose (Dreros) Spiridonas Marinatas (Spyridon Marinatos) atkasė VIII a. pr. m. e. vėlesnės už miniečių kultūros šventykloje unikalias kaldintas žalvarines Apolono, Artemidės ir Leto statulėles.

Mitai

Apolono ir Artemidės gimimas

Kada Hera sužinojo, kad Leto yra nėščia ir Dzeusas, Heros vyras, yra vaiko tėvas, ji uždraudė Leto gimdyti vaiką žemyne ar bet kurioje saloje. Ji surado plaukiojančią Delo salą, kuri nebuvo nei žemynas, nei tikra sala, ir ten pagimdė. Sala buvo apsupta gulbių. Už dėkingumą Delo sala buvo apsaugota keturiais stulpais. Vėliau sala tapo šventa Apolonui. Pagal kitą versiją, Hera pagrobė Eileitiją, vaikų gimimo ir gimdyvių deivę, neleisdama taip Leto pagimdyti. Kiti dievai privertę Herą paleisti ją. Vienaip ar kitaip Artemidė gimė pirmoji, ir padėjo gimti Apolonui. Kita versija sako, kad Artemidė gimė prieš Apoloną viena diena anksčiau, Ortygijos saloje ir padėjusi Leto perkirsti jūrą keliaujant į Delo salą, kitą dieną gimė Apolonas.

Pitonas

Būdamas dar tik vaikas Apolonas užmušė ištvirkusį drakoną Pitoną, kuris gyveno Delfije šalia Kastaliano upokšnio, pagal kai kurias versijas, todėl, kad Pitonas mėgino išprievartauti Leto kol ji laukėsi Apolono ir Artemidės.

Titijas

Hera sumaišė milžinui Titijui protą ir šis apimtas aistros kėsinosi į Leto, tačiau (pagal vieną iš mito variantų) Artemidė ir Apolonas užmušė milžiną savo taikliomis strėlėmis. Pagal kitą variantą Dzeusas nutrenkė savo sūnų Titiją į Hado karalystę, kur jam kepenis lesa du vanagai.

Niobė

Niobė, Amfiono žmona, Tėbų karalienė, gyrėsi esanti viršesnė už Leto, nes jis turėjo keturiolika vaikų, septynis berniukus ir septynias mergaites (niobidus), tuo tarpu Leto turėjo tik du (Apoloną ir Artemidę). Už tai Apolonas užmušė jos sūnūs, kai šie užsiiminėjo atletika, paskutinis iš jų maldavęs pasigailėjimo, o Artemidė užmušė Niobės dukteris. Priblokšta Niobė pabėgo į Sipliono kalną esantį Mažojoje Azijoje ir buvo paversta akmeniu, kai verkė, arba pati nusižudė. Jos ašaros tekėjo į Achelojo upę. Dzeusas sustingdė visus Tėbų žmones, kad niekas negalėtų palaidoti niobidų, devintą dieną po jų mirties dievai patys juos palaidojo.

Vikižodynas