Ledo ritulys

Ledo ritulio varžybos

Ledo ritulys – komandinis žaidimas, žaidžiamas ant ledu padengtos aikštelės. Žaidimo esmė: čiuožykloje dvi komandos stengiasi ritmušomis (lazdomis) įmušti ritulį į viena kitos vartus.

Istorija

Ledo ritulys buvo išrastas Kanadoje XIX a. viduryje. Pirmosios užfiksuotos varžybos vyko Kingstone 1855 m. Po dvidešimt ketverių metų Makgilo universiteto Monrealyje studentai susistemino taisykles, ir visoje Kanadoje susikūrė daugybė klubų bei lygų. Rungtis sparčiai vystėsi, 1917 m. buvo įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NHL). Pirmaisiais jos egzistavimo metais penkios komandos sužaidė 22 rungtynes. Dabar NHL sudaro 31 Kanados ir JAV komandų, ji ir toliau plečiasi. Vyrų ledo ritulys tapo olimpine rungtimi 1920 m., moterų – 1998 m. Mėgėjų ledo rutulio čempionatai vyksta kasmet nuo 1930 m. Ledo ritulys žaidžiamas maždaug 30 šalių, jis populiariausias Šiaurės Amerikoje, Skandinavijoje ir Rusijoje.

Ledo ritulys Lietuvoje

Vienas geriausių Lietuvos ledo ritulininkų Darius Pliskauskas Didžiosios Britanijos Premier Ice Hockey Lygoje 2010 m.

Ledo ritulys Lietuvoje pradėtas žaisti 1922 m. Tais metais Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos nario Stepono Dariaus iniciatyva suorganizuota pirmoji Lietuvoje ledo ritulio komanda ir sužaistos pirmosios ledo ritulio rungtynės. Pirmosios Lietuvoje ledo ritulio pirmenybės prasidėjo 1926 m. sausio 30 d. Jose dalyvavo keturios – LFLS, KSK, „Kovo“ ir „Makabi“ – komandos. Nugalėtojais (meisteriais) tapo LFLS ledo ritulininkai. 1932 m. vasario 27 d. Rygoje sužaistos pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės Lietuva – Latvija (0:3). 1938 m. Lietuva tapo Tarptautinės ledo ritulio sąjungos nare ir pirmą kartą dalyvavo Europos ir Pasaulio ledo ritulio pirmenybėse – Prahoje. Lietuva laimėjo prieš Rumuniją 1:0 (V. Ilgūno įvartis), tačiau pralaimėjo Lenkijai 1:8, Vengrijai 1:10 ir Šveicarijai 0:15. 1946/1947 m. lietuviai dalyvavo pirmame SSRS ledo ritulio čempionate. 1946 m. gruodžio 22 d. Kaune, aikštelėje prie sporto halės, buvo įmušti ir pirmieji du įvarčiai SSRS (ir Rusijos) ledo ritulio pirmenybių istorijoje. Kauno ledo ritulininkai (iš 12 komandų) užėmė 7 vietą. Zenonas Ganuskauskas (HC Kaunas) tapo vienu iš rezultatyviausių čempionato žaidėjų (7 įvarčiai).

1977 m. atidaryta pirmoji dirbtinio ledo čiuožykla Elektrėnuose, mieste veikia vienintelis profesionalus Lietuvos ledo ritulio klubas „Energija“. Lietuvoje kasmet rengiamas vyrų suaugusiųjų ledo ritulio čempionatas, taip pat vyksta jaunių ir vaikų pirmenybės.

2017 m. užfiksuota, kad Lietuvoje ledo ritulį nuolatos žaidžia apie 2500 žaidėjų, iš jų 1100 vaikų bei 90 moterų ir merginų. Lietuvoje veikia 13 ledo ritulio mokyklų bei apie 50 ledo ritulio klubų.

Vyrų rinktinė dalyvauja Pasaulio čempionatuose. Lietuvoje pasaulio ledo ritulio čempionatas pirmą kartą surengtas 2004 metais, Elektrėnuose. 2009 metais pasaulio čempionatas surengtas Vilniuje. 2014 metais Vilniaus „Siemens arenoje“ įvyko dar vienas pasaulio vyrų ledo ritulio čempionatas, kurį aplankė daugiau nei 40.000 žiūrovų, o nacionalinė rinktinė iškovojo bronzos medalius.

2018 metais pasaulio vyrų čempionatas Archyvuota kopija 2017-12-01 iš Wayback Machine projekto. vyko Kaune, „Žalgirio arenoje“, kur dėl medalių kovojo Lietuvos, Ukrainos, Japonijos, Kroatijos, Rumunijos ir Estijos rinktinės. Lietuva užėmė pirmąją vietą, todėl perėjo į 1A divizioną.

2017 m. Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė užima 25 vietą Tarptautinės ledo ritulio federacijos reitinge.

Aikštelės

Tarptautinės ledo ritulio federacijos ir NHL taisyklėse ledo ritulio aikštelės dydžiai šiek tiek skiriasi. IIHF taisyklėse numatyta, kad pageidautini aikštelės matmenys yra: 58 m ilgis ir 34 m plotis, tačiau ilgis gali siekti iki 61 m, o plotis 27 m. NHL nustatytas aikštelės dydis yra 200 pėdų ilgis ir 85 pėdų plotis, t. y. 60,96 m ilgis ir 25,90 m plotis. Ledo ritulio aikštelės kampai turi būti suapvalinti. Visa aikštelė turi būti apjuosta plastikiniais arba mediniais nuo 1 m iki 1,22 m aukščio bortais. Aikštelės galuose įrengiami dveji vartai, kurių aukštis 1,2 m (4 pėdos), plotis 1,83 m (6 pėdos). Aikštelė padalinta į tris zonas: 17,23 m nuo abiejų vartų linijos nubrėžiamos mėlynos zonų linijos, aikštės viduryje - raudona linija, dalijanti aikštelę į dvi dalis. Raudonos linijos centre - ritulio išmetimo zona. Dar keturios ritulio išmetimo zonos, po dvi abiejose aikštelės pusėse, įrengiamos 6 m atstumu nuo vartų. Visas ritulio išmetimo zonas juosia 4,5 m skersmens apskritimai.

2017 m. Lietuvoje buvo 8 dengtos ir 4 atviros nuolatos veikiančios ledo ritulio arenos/aikštelės.

Taip pat ledą gali išlieti Vilniaus „Siemens“, Kauno „Žalgirio“ ir Klaipėdos „Švyturio“ arenos, kuriose vykdomi dideli tarptautiniai turnyrai bei pasaulio čempionatai.

Rungtis

Aikštės schema

Komandą sudaro mažiausiai 20 žaidėjų. Rungtynių metu arenoje yra po 6 žaidėjus iš kiekvienos komandos, žaidėjai keičiasi beveik kas minutę. Ledo ritulys žaidžiamas 3 kėlinius po 20 minučių, dvi pertraukos trunka po 15 minučių. Žaidimas dažnai stabdomas fiksuojamos nuošalės, skiriami baudiniai, žaidėjai patiria traumas – todėl paprastai trunka nuo 2 iki 3 valandų. Kas kėlinį komandos keičiasi pusėmis. Kai komanda žaidžia nepilna sudėtimi, ji privalo turėti savo arenoje mažiausiai 4 žaidėjus, įskaitant vartininką. Jei pasibaigus rungtynėms skirtam laikui rezultatas yra lygus, pridedamas papildomas 5–20 minučių laikas. Tarptautiniame ledo ritulyje, jei rezultatas yra lygus po papildomo laiko, seka baudiniai: po 5 žaidėjus iš kiekvienos komandos stengiasi įmušti įvartį įsibėgėdami nuo arenos vidurio, komandos keičiasi. Profesionalų ledo ritulyje žaidžiamas 5 minučių trukmės „staigios mirties“ papildomas laikas. NHL atkrintamosiose varžybose pratęsimai trunka 20 minučių. Reguliaraus sezono rungtynėse, jei po pratęsimo nei viena komanda neišsiveržė į priekį, fiksuojamos lygiosios.

Nuošalė

Penkios skersai aikštės nubrėžtos linijos reguliuoja žaidimą. Kai fiksuojama nuošalė, šoninis teisėjas stabdo žaidimą ir nurodo, iš kurios vietos bus išmetamas ritulys: neutralioje zonoje, išmetimo taške, esančiame arčiausiai vietos, kur ritulys kirto liniją.

• Nė vienas puolančios komandos žaidėjas negali kirsti kitos komandos mėlynos linijos anksčiau už ritulį. Kad žaidėjui būtų fiksuojama nuošalė, abi jo pačiūžos turi būti visiškai perėję į kitos komandos zoną. Šoninis teisėjas, kuris užfiksavo nuošalę, gali ją atšaukti ir leisti žaisti toliau, jei visi nuošalę padariusio žaidėjai apleidžia priešininkų komandos zoną nepalietę ritulio.
• Nuošalė taip pat fiksuojama, kai žaidėjas perduoda ritulį komandos draugui per dvi linijas.
• Ritulio nuošalė įvyksta, kai žaidėjas iš savosios aikštės pusės smūgiuoja ritulį taip, kad jis pereina priešininkų komandos vartų liniją (tačiau tai leidžiama, kai komanda žaidžia nepilna sudėtimi). Nuošalė nefiksuojama, jei tos pačios komandos žaidėjas pirmas paliečia ritulį arba jei ritulys, prieš kirsdamas vartų liniją įeina į vartų teritoriją.

Ledo ritulininkas

• Ledo ritulys – kietas žaidimas, reikalaujantis gero fizinio pasirengimo. Jis taip pat greičiausias iš visų komandinių rungčių: įsibėgėjęs žaidėjas gali čiuožti 27 km per valandą greičiu, o ritulys skrieti 180 km per valandą greičiu. Žaidėjai greitai pavargsta ir yra dažnai keičiami: arenoje jie išbūna nuo 45 sekundžių iki 2 minučių.
• Ledo ritulininkui būtinos savybės yra fizinė ištvermė, aerobiniai sugebėjimai, raumenų jėga ir atsparumas, puiki nuovoka, žaibiškas sprendimų priėmimas ir kūno valdymas.
• Ledo ritulininkai bėgioja gerindami greitį bei ištvermę, važiuoja dviračiu, kad būtų stipresnės kojos, čiuožia ledu arba vienaeilėmis pačiūžomis siekdami išlaikyti refleksus, mankštinasi bėgtakyje, mankština raumenis ir treniruoja smūgį.
• Prieš rungtynes žaidėjai daro tempimo pratimus, kad išvengtų raumenų patempimo ar plyšimo. Jie repetuoja savo žaidimo techniką bei jiems skirtas užduotis.

Reikmenys

• Lazdos (ritmušos) – anksčiau buvo gaminamos iš vientisos medienos, dabar kotai daromi iš aliuminio, medienos, sudėtinių medžiagų, pvz., grafito ar kevlaro. Mentės, kurios anksčiau būdavo tiesios, dabar yra lenktos ir gaminamos iš medžio arba įvairių sudėtinių medžiagų, bet ne iš aliuminio (Mentės išlenkimas negali būti didesnis nei 1,5 cm). Padaryti pakeitimai padidino ritulio greitį ir leidžia jį geriau valdyti.
• Ritulys – gaminamas iš kietos, juodos gumos. Standartinio ritulio svoris – apie 170 g. Smūgio metu ritulio greitis gali siekti 180 km/h.

Taurės ir čempionatai

Stenlio taurę dovanojo lordas Stanley iš Prestono, šeštasis Kanados generalgubernatorius. Iš pradžių taurė buvo daug mažesnė už dabartinę; vėliau prie jos pridėtas pjedestalas, kad būtų vietos įrašyti kasmetiniams NHL čempionams. Tai seniausias prizas, dovanojamas profesionalaus sporto komandai Šiaurės Amerikoje.

Nuorodos

Hockey.lt - oficiali asociacijos „Hockey Lietuva“ svetainė.

IIHF – oficiali tarptautinės ledo ritulio federacijos svetainė.