Kortikosteroidai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kortikosteroidai (lot. cortex – žievė + gr. stereos – kietas + eidos – pavidalas) – antinksčių žievės išskiriami steroidiniai hormonai. Kortikosteroidai veikia baltymų, riebalų, angliavandenių, vandens ir elektrolitų apykaitą, slopina uždegimą, imuninę sistemą, mažina alergines reakcijas, palaiko organizmo vidinės terpės pastovumą.
Visi kortikosteroidai skirstomi į dvi grupes:
- Gliukokortikoidai veikia medžiagų apykaitą: skatina riebalų ir baltymų skaidymą, glikogeno sintezę; malšina uždegimines reakcijas: slopina vazodilataciją, fagocitozę ir prostaglandinų biosintezę.
- Mineralkortikoidai reguliuoja ir palaiko normalų elektrolitų ir vandens kiekį organizme.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Natūraliais ar sintetiniais kortikosteroidais gydoma sergant:
- Endokrininėmis ligomis pvz.: Adisono liga, antinksčių hiperplazija;
- Reumatinėmis ligomis pvz.: artritu;
- Alerginėmis ligomis pvz.: astma, dermatitu;
- Virškinimo trakto ligomis pvz.: opiniu kolitu;
- Akių ligomis pvz.: uveitu;
- Autoimuninėmis ligomis pvz.: raudonaja vilklige, išsėtine skleroze;
- Odos ligomis pvz.: Stiveno – Džonsono sindromu;
- Kvėpavimo takų ligomis pvz.: sarkoidoze, tuberkulioze.
Kortikosterodais paliatyviai gydomos onkologinės ligos pvz.: leukemija taip pat slopinamos transplanto atmetimo reakcijos.
Šalutinis poveikis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kortikosteroidų vartojimo šalutinis poveikis: ūminis antinksčių nepakankamumas, hipertenzija, hiperkalemija, imunosupresija, hiperglikemija, kaulų tankio sumažėjimas, steroidinė miopatija.