Korčula
42°57′ š. pl. 17°07′ r. ilg. / 42.950°š. pl. 17.117°r. ilg.
Korčula (kroat. Korčula) – Kroatijai priklausanti sala Adrijos jūroje, Dalmatijos pakrantėje, siauru sąsiauriu atskirta nuo Pelješaco pusiasalio. Plotas 268 km². Salos ilgis 47 km, didžiausias plotis 8 km. Korčulos paviršius kalnuotas, iškyla iki 568 m (Klupcos k.). Gausu karstinių darinių (~150 urvų). Salą sudaro klintis, dolomitas, smiltainis. Veši Viduržemio jūros tipo augalija (kiparisai, lauramedžiai, makija), pušynai.
Korčuloje 2011 m. gyveno 15 522 žmonės. Tai antra pagal žmonių skaičių Kroatijos sala (po Krko). Administraciškai priklauso Dubrovnikų–Neretvos apskričiai. Verčiamasi turizmu, žvejyba ir žuvies perdirbimu, avininkyste, auginami vynmedžiai, alyvmedžiai, fikusai, daržovės,[1] citrusiniai vaisiai.[2] Didžiausios gyvenvietės: Korčula (2856 gyv.), Račiščė (432), Blatas (3570), Vela Luka (4130).
VI a. pr. m. e. graikai saloje įkūrė „Juodosios Kerkyros“ (sen. gr. Μέλαινα Κόρκυρα) koloniją. Po ilyrų karų salą užėmė Romos imperija (sala vadinta lot. Corcyra Nigra, Cursola). Venecijiečių valdymo laikais vadinta it. Curzola.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Korčulos kraštovaizdis -
Korčulos miestas -
Vela Luka -
Kraštovaizdis Lumbardos apylinkėse
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Korčula. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 227
