Klimatologija
Klimatologija – atmosferos mokslų šaka, tyrinėjanti klimatą, jo kaitą, įtakojančius veiksnius ir kitus susijusius reiškinius.
Apibendrinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skirtingai nei meteorologija, kuri koncentruojasi į santykinai trumpalaikių, kelių savaičių orų sistemų tyrimus, klimatologija studijuoja šių sistemų pasireiškimo dažnumą bei tendencijas per ilgesnius laikotarpius. Klimatologų tyrimų sritys – orų periodiškumas, pokyčiai, pokyčių priežastys ir ateities prognozės, vertinant laikotarpius nuo kelerių iki tūkstančių metų, tiek vietiniu, regioniniu, tiek ir pasauliniu mastu.
Klimato sistema suprantama kaip tarpusavio sąveika tarp atmosferos, vandenynų, sausumos paviršiaus, sniego ir ledo dangos, bei biosferos. Trumpalaikiai ir paprastai abipusiai procesai ir pokyčiai (nuo valandų iki mėnesių) vadinami vidiniais šios sistemos procesais, o ilgalaikiai pokyčiai, tokie kaip žemės paviršiaus, biosferos, atmosferos, saulės spinduliavimo pasikeitimas -išoriniais.
Klimatologijos tyrimų objektai yra atmosferos paribio sluoksnis, atmosferos cirkuliacija, šilumos apykaita (spinduliavimas, konvekcija, slaptoji garavimo šiluma), sąveika tarp atmosferos, vandenynų ir sausumos paviršių (ypatingai augalija, žemės panaudojimas ir topografija), cheminė ir fizinė atmosferos sudėtis. Klimatologija susijusi su astrofizika, chemija, ekologija, geologija, geofizika, glaciologija, hidrologija, okeanografija ir vulkanologija.
Tyrinėtojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vieni pirmųjų klimato tyrinėtojų:
- Edmundas Halis (Edmund Halley) – po kelionės į pietų pusrutulį 1686 m. sudaręs pasatinių vėjų žemėlapį.
- Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin) – pirmasis sudaręs Golfo srovės tekėjimo planą (kuris tuomet buvo skirtas jūros paštui iš JAV į Europą).
- Fransis Galtonas (Francis Galton) – sukūrė anticiklono sąvoką.
- Helmutas Landsbergas (Helmut Landsberg) – pritaikė statistines analizes, dėl kurių klimatologija tapo fiziniu mokslu.
Metodai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klimatologijoje naudojami įvairūs metodai. Paleoklimatologija siekia atkurti praeities klimato modelius tyrinėjant ledo kernus ir medžių rieves (dendroklimatologija); dabartinio klimato studijos naudoja per daug metų sukauptą meteorologinę informaciją – kritulių, temperatūrų, atmosferos sudėties matavimus; statistiniai bei matematiniai modeliai padeda integruoti skirtingus stebėjimų duomenis, juos analizuoti bei remiantis turima informacija sudarinėti ateities klimato projekcijas.