Isuva
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Išuwa Isuva | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Nenurodyta | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | XVII a. pr. m. e. m. | |||
| - Žlugimas | XII a. pr. m. e. m. | |||
Isuva (KURIšuwa) – senovės karalystė Armėnijos kalnyno vakarinėje dalyje, ten, kur vėliau buvo istoriniai regionai Sofena ir Melitena (dab. Turkijos centrinė dalis). Ji koncentravosi Eufrato upės atkarpoje ties Murato ir Tochmos žemupiais (Turkijos Eliazigo provincija ir aplinkinės teritorijos). Valstybė egzistavo XVI–XII a. pr. m. e.
Kadangi nėra jokių įrašų karalystės gyventojų kalba, dėl karalystėje vyravusios etninės grupės vyksta diskusijos. Jie galėjo kalbėti indoeuropietiška kalba, gimininga hetitų kalbai, arba viena huritų kalbos atmainų, arba hatų kalba.
Karalystės archeologinius tyrimus labai apsunkina tai, kad didžioji dalis jos gyvenviečių buvo užtvindytos tarp 1960-2000 m. vykdant užtvankų statybas ant Eufrato ir sukūrus dirbtinius ežerus.
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sėslūs žemdirbiai teritorijoje gyveno jau Neolito laikotarpiu. Čia klestėjo Halafo kultūra. Apie 3000 m. pr. m. e. atsiranda pirmosios didesnės gyvenvietės, kurios greičiausiai išsivystė į miestus-valstybes. Svarbiausios senosios Isuvos teritorijoje randamos archeologinės vietovės yra Ikiztepė, Korudžuntepė, Noršuntepė ir Puluras (visos į rytus nuo Eufrato). Greičiausiai viena jų buvo Isuvos sostinė. Kita svarbi gyvenvietė buvo Arslantepė, iš kurios išsivystė antikinis Melidas.
XVII a. pr. m. e. hetitų šaltiniai mini priešišką Isuvos valstybę rytuose. Hatušilis I kartu su savo armija persikėlė per Eufratą ir sudegino jos miestus. Šį įvykį patvirtina ir archeologiniai kasinėjimai, rodantys gaisro likučius atskirose gyvenvietėse. XV a. pr. m. e. Išuvos karalius sudarė sąjungą su Mitanijos karaliumi Šauštataru prieš Hetitų imperiją ir net užpuolė karalių Arnuvandą I. Šie puldinėjimai tęsėsi, kol karalius Supiluliumas I apie 1350 m. pr. m. e. nesurengė naujos ekspedicijos anapus Eufrato. Jo žygis baigėsi Isuvos pralaimėjimu ir pavertimu vasale.
Isuva kaip Hetitų vasalė išliko iki pat XII a. pr. m. e. Greičiausiai regioną masiškai apgyvendino luviai. Žlugus Hetitų imperijai, Isuva išnyko iš rašytinių šaltinių. Ją pakeitė luviška valstybė Kamanu su sostine Melide.
Žinomi valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ehli-šarruma
- Ari-šarruma
| |||||||||||||
