iBet uBet web content aggregator. Adding the entire web to your favor.
iBet uBet web content aggregator. Adding the entire web to your favor.



Link to original content: https://lt.wikipedia.org/wiki/Isnagai
Isnagai – Vikipedija Pereiti prie turinio

Isnagai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Isnagai
Gyventojų skaičius ~30 000–40 000
Populiacija šalyse Filipinų vėliava Filipinai
(Apajao)
Kalba (-os) isnagų, ilokanų, tagalų
Religijos prigimtinė religija
Giminingos etninės grupės aėtai, ibanagai, itaviai, gadangai ir kt.
Vikiteka: Isnagai

Isnagai, kitaip – apajai, apajajai (isnag, isneg, apayao, apayo) – Pietryčių Azijos tauta, gyvenanti Filipinuose, Lusono salos šiaurėje, Apajao provincijoje. Populiacija – apie 30–40 tūkst. žmonių.[1] Isnagų kalba priklauso šiaurės Lusono kalbų šakai (austronezinės kalbos). Dar išskiriama Adaseno isnagų kalba (~4000 vartotojų).[2] Taip pat vartoja ilokanų, tagalų kalbas. Tikintieji daugiausia laikosi prigimtinės religijos, ~9 % – krikščionys.

Isnagų moteris tradiciniais rūbais

Verčiasi daugiausia kapline žemdirbyste (kukurūzai, ryžiai, tabakas ir kt.), žvejyba (plaukioja upėmis plokščiadugnėmis valtimis ir plaustais), laiko šunis. Amatai – pynimas, kalyba. Seniau rūbus ir indus iš aplinkinių tautų gaudavo mainais už medų, vašką, krepšius, demblius. Isnagų gyvenvietę (barangay, babalay) sudaro nuo 3–8 iki 30 namų, ją valdo vadas maingelas ir patarėjai pangmaruanai. Būdingas talkų paprotys. Būstas bambukinis arba iš rotango palmių, statomas ant polių. Maitinasi daugiausia augaliniu maistu ir žuvimi.

Būta galvų medžioklės papročio. Santuoka neolokalinė arba bilokalinė. Už nuotaką mokama išpirka. Tarp vadų būdinga poligamija, leidžiamos skyrybos. Paplitusios tatuiruotės, betelio kramtymas. Tikyba turi šamanizmo bruožų; gerbiami protėviai, derliaus dievybės. Išlaikę tautosaką, mitologiją.[3]

  1. isd Duomenys apie kodu „isd“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  2. tiu Duomenys apie kodu „tiu“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  3. Апайо,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.