Dubletas (drabužis)

Siuvėjas, vilkintis dubletą (~1570 m.)

Dubletas, apie 1635-1640 m.

Dubletas (angl. doublet; vok. Wams; pranc. pourpoint) – vyriškas aptemptas užsagstomas švarko tipo drabužis. Paplitęs Vakarų Europoje nuo viduramžių iki XVII a. vidurio. Dubletai buvo iki šlaunų ar juosmens ilgio. Vilkėdavo ant marškinių ar apatinės palaidinės. Iki XV a. pabaigos dubletus vilkėdavo po kitu viršutiniu drabužiu – po mantija, apsiaustu ar panašiu drabužiu.

Škotijoje angl. doublet vadinamas ir oficialus švarkas, dėvimas su škotų nacionaliniu kostiumu, dar vadinamas angl. Argyll jacket, angl. prince Charlie jacket ar angl. coatee.

Pradžioje dubletai buvo dygsniuoti storoki drabužiai, pasivelkami po grandinėmis palaidinėmis ar kirasomis, kad apsaugotų nuo trynimo ir amortizuotų smūgius. Dubletai dažnai būdavo dėvimi prasagstyti iki juosmens. Prasagstyta dalis galėjo likti laisva ar būti suvarstyta virš marškinių. Prasagstyta dalis galėjo būti pridengta specialiu dekoratyviniu antpilviu (angl. stomacher). Apie 1520 m. dėvimų dubletų bortai vėl ėmė susieti ties krūtinės viduriu.

Kaip kad dažnai yra buvę su apranga, nuo XV a. antros pusės dubletai prarado pagrindinę funkciją (būti šarvų pamušalu) ir tapo savarankiškais drabužiais.

Per 300 metų, kol buvo vilkimi, dubletai suteikdavo madingą formą liemeniui, padėdavo laikyti hosus (viduramžių kelnių tipas), neleisdavo šalti. Per tuos kelis šimtus metų keitėsi dubletų sukirpimas ir stilius.

Istorija

Dubletas išsivystė iš dygsniuotos storos striukės (gambezonas), kokias vilkėdavo po šarvais.

XIV-XV a.

XIV-XV a. dubletai siekė šlaunis, kartais būdavo trumpesni. Vilkėdavo virš marškinių ir hosų, ant jų vilkdavosi houpelandą (houppelande) ar kitą viršutinį drabužį.

Nuo XIV a. antro pusės dubletai būdavo taip sukirpti ir kimšti, kad vilkintis jį figūra primindavo kiaušinį ar krūtinė būdavo panaši į karvelio gūžį. Vėliau ši mada praėjo, ją pakeitė natūralios išvaizdos plokšti dubletai.

XVI a. antra pusė

Tiudorų laikais madingi dubletai tebebuvo prigludę, aptemptomis rankovėmis, bet turėjo ilgus skvernus ir įmantrią paviršiaus puošybą (siuvinėjimai, virvelių aplikacijos, prapjovos ir pan.).

Elžbietos I laikais dubletai pilvo srityje būdavo smarkiai kimšti ir suteikdavo karvelio gūžio ar žirnių ankšties išvaizdą. Rankovių tvirtinimo prie pečių vietas slėpdavo dekoratyviniai „sparnai“ ar pikadilio tipo apykaklės. Po to dubletų kimšalai ėmė išeiti iš mados, dubletai vėl pasidarė prigludę.

• 
  Eduardas VI su įmantriai siuvinėtu, puoštu prakarpomis, ilgaskverniu vėlyvųjų Tiudorų laikų dubletu.
• 
  Martinas Frobišeris su žirnių ankšties pavidalo dubletu
• 
  Seras Philip Sidney, pavaizduotas su dubletu ir šarvų dalimi goržetu

XVII a.

Karolis I su dubletu ir bridžais (1629 m.)

XVII a. dubletai buvo trumpi. Tipiškos to meto rankovės buvo su prorėžomis, pro kurias matydavosi marškiniai. Vėliau rankovių žasto srityje būdavo prorėžos, o žemiau alkūnės būdavo prigludusi.

Dekoratyvios juostelės būdavo praveriamos pro skylutes bridžuose ir dubleto juosmens srityje ir surištos įmantriais mazgais laikydavo bridžus pririštus prie dubleto.

Dubletus nustojo nešioti XVII a, viduryje, kai Liudvikas XIV ir Karolis II įvedė vyrams rūmų kostiumus, sudarytus iš ilgo apsiausto, liemenės, kravato, peruko ir bridžų.