Boro teorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Boro teorija (postulatai), kurią sukūrė N. Boras, paaiškina vandenilio atomo išspinduliuoto ar sugerto fotono dažnio priklausomybę, priklausomai nuo to, iš kokios kvantizuotos būsenos (orbitos) elektronas perėjo į kokią.

Jeigu vandenilio atomas sugeria fotoną, tai elektronas pereiną į tolimesnę orbitą, o jeigu - išspinduliuoja, tai elektronas pereiną iš tolimesnės orbitos į artimesnę. Arčiausioje (nesužadintoje orbitoje) elektronas gali būti labai ilgai ir į dar žemesnę pereiti negali.

Formulės

Formulė, nusakanti išspinduliuotų bangų dažnį vandenilio atomui, atrodo taip:

$\nu =R\left({\frac {1}{n^{2}}}-{\frac {1}{k^{2}}}\right),n=1,2,3,4,5...\;k=2,3,4...$

Čia n - orbitą į kurią pereiną elektronas, o k - orbita iš kurios pereina elektronas, R - Rydbergo konstanta. $R=3.29\cdot 10^{15}\;s^{-1}.$

Pavyzdžiui, pereinant iš antros orbitos į pirmą išspinduliuojamas fotonas, kurio dažnis:

$\nu =R\left({\frac {1}{n^{2}}}-{\frac {1}{k^{2}}}\right)=3.29\cdot 10^{15}\;(Hz)\cdot \left({\frac {1}{1^{2}}}-{\frac {1}{2^{2}}}\right)=3.29\cdot 10^{15}(Hz)\cdot {3 \over 4}=2.4675\cdot 10^{15}\;Hz.$

Pereinant elektronui iš trečios orbitos į antrą išspinduliuojamas fotonas, kurio dažnis:

$\nu =3.29\cdot 10^{15}\cdot \left({\frac {1}{2^{2}}}-{\frac {1}{3^{2}}}\right)=3.29\cdot 10^{15}\cdot {9-4 \over 4\cdot 9}=3.29\cdot 10^{15}\cdot {5 \over 36}=4.57\cdot 10^{14}\;Hz.$

Pereinant elektronui iš ketvirtos orbitos į trečią išspinduliuojamas fotonas, kurio dažnis:

$\nu =3.29\cdot 10^{15}\cdot \left({\frac {1}{3^{2}}}-{\frac {1}{4^{2}}}\right)=3.29\cdot 10^{15}\cdot {16-9 \over 9\cdot 16}=3.29\cdot 10^{15}\cdot {7 \over 144}=1.5993\cdot 10^{14}\;Hz.$