Atvelykis
Atvelykis – pirmasis sekmadienis po Velykų, aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo, užbaigianti velykinę savaitę. Teigiama, kad tą dieną prisikėlęs Jėzus Kristus pasirodė apaštalams ir suteikė jiems galią atleisti nuodėmes.[1]
Lietuviški papročiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal lietuvių liaudies tradicijas iki Atvelykio būtinai reikėdavo aplankyti savo krikštavaikius, apdovanoti juos margučiais ir kitomis dovanomis. Per Atvelykį pasimatoma su giminėmis, jeigu dėl kažkokių priežasčių nepavyko pasimatyti per Velykas. Šią dieną vėl dažomi kiaušiniai (anksčiau kaime dažydavo visus kiaušinius, kuriuos per savaitę sudėjo vištos), ridenami margučiai, supamasi sūpynėse. Kiaušinius per Atvelykį daužo tik vaikai. Tądien daugiausiai dėmesio skiriama vaikams, todėl Atvelykis kartais vadinamas vaikų Velykomis arba Velykėlėmis.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Atvelykis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-18.
- ↑ „Lietuvoje švenčiamas Atvelykis“. Bernardinai.lt. 2012-04-15. Nuoroda tikrinta 2022-04-18.
| Tradicinės Lietuvos krikščionių kalendorinės šventės | |
|---|---|
| Adventas · Kūčios · Kalėdos · Trys karaliai · Mėsiedas · Grabnyčios · Užgavėnės · Pelenų diena · Gavėnia · Verbų sekmadienis · Didžioji savaitė · Velykos · Atvelykis · Šeštinės · Sekminės · Devintinės · Žolinė · Vėlinės Svarbesnės šventųjų dienos: Kazimierinės (03.04) · Juozapinės (03.19) · Šv. Stanislovas (04.11) · Jurginės (04.23) · Joninės (06.24) · Petrinės ir Povilinės (06.29) · Šv. Rokas (08.16) · Šv. Baltramiejus (08.24) · Mykolinės (09.29) · Visi šventieji (11.01) · Šv. Martynas (11.11) | |
| Tradicinės lietuvių šventės | |
| Žiemos saulėgrįža · Kūčios · Pusiaužiemis · Užgavėnės · Rasos · Žolinė · Ilgės | |