Atapaskų kalbos
Atapaskų kalbos arba atabaskų kalbos – Šiaurės Amerikos indėnų kalbų šeima, vartojama atapaskų. Tai antra pagal kalbančiųjų skaičių Šiaurės Amerikos kalbų šeima, nusileidžianti tik jutų-actekų kalboms.
Atapaskų pavadinimas kilo nuo anglicizuoto kri kalbos vietovardžio Atabaskos ežerui (aðapaskāw).
Atapaskų kalbomis kalba centrinėje Aliaskoje, šiaurės vakarų Kanadoje, JAV Ramiojo vandenyno pakrantėje bei pietvakarių JAV. Atapaskų kalbos drauge su ejakų ir tlingitų kalbomis jungiamos į bendrą Na-Dene superšeimą.
Skirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atapaskų kalbos skirstomos į 3 pagrindines grupes:
- Šiaurės atapaskų (31 kalba): gvičinų, danizų, vergų, dene, dogribų, dene sulinų, čilkotinų ir kt.
- Ramiojo vandenyno pakrantės atapaskų (7 kalbos): hupa, Ungurių upės atapaskų, Raudonosios Upės genties, tolovų ir kt.
- Pietų atapaskų (6 kalbos): navachų, vakarų apačių, čirikavų, lygumų apačių ir kt.