Alžyro ekonomika

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Alžyras – agrarinė, pramoninė šalis, pramoniniu atžvilgiu – viena stipriausių Afrikoje. BVP/1 gyv. 7700$. Žemės ūkyje dirba >50 % šalies gyventojų. 13 % Alžyro teritorijos užima ganyklos, 3,3 % ariamoji žemė. Žemdirbystė duoda 3/4 žemės ūkio produkcijos. 4/5 ariamosios žemės užima grūdinės kultūros (daugiausia šalies šiaurėje ir šiaurės vakaruose); kviečiai (2000 m.; 0,8 mln. t), rugiai, miežiai (0,4 mln. t), ryžiai, sorgai, ankštiniai augalai. Vynuogininystė (180 tūkst. t), alyvuogių auginimas (130 tūkst. t, 1994 m.), citrusai (270 tūkst. t, 1994 m.), oazėse auginamos datulių (265 tūkst. t, 1994 m) palmės. Pakrantėje auginamos daržovės (600 000 t). Pusdykumių rajonuose surenkama ir perdirbama alfa-alfa žolė (90–100 tūkst. t kasmet), naudojama popieriaus gamybai. Gyvulininkystė: avys (18,2 mln., 2000 m.), ožkos (3,4 mln.), galvijai (1,6 mln.), kupranugariai, arkliai, mulai, asilai. Viduržemio jūroje žvejojamos sardinės, silkės, ančiuviai (viso 99 332 t, 1997 m.).

Pagrindinė pramonės šaka – gavyba. Naftos gavyba (1,4 mln. barelių per dieną; 1999 m.) Hasi Mesaudo, El Agrebo, Hasi Tuilio, Zarazitino, Edželės, Tin Fuė ir kt. telkiniuose; gamtinių dujų gavyba (82 mlrd. m³) Hasi Rmelio, In Amenaso telkiniuose. Be to kasama geležies, cinko, švino rūdos, fosforitai (1,1 mln t, 1999 m.). Elektros energijos gavyba (HE ir ŠE). Vyrauja maisto, metalo apdirbimo, cemento, tekstilės, siuvimo, naftos perdirbimo, chemijos, metalurgijos pramonė.