Absoliutinis ryškis

Absoliutinis ryškis – žvaigždės regimasis ryškis, kurį ji turėtų, jeigu atsidurtų 10 parsekų atstumu nuo stebėtojo. Astronomai, sakydami „absoliutinis ryškis“, dažniausiai turi omenyje absoliutinį žvaigždinį ryškį.

Absoliutinį ryškį $M\!\,$ galima išskaičiuoti žinant žvaigždės regimąjį ryškį $m\!\,$ ir atstumą $D_{L}\!\,$:

$M=m-5(\log _{10}{D_{L}}-1)\!\,$,

čia $D_{L}\!\,$ yra šviesulio atstumas parsekais (1 pc=3,26 šviesmečio).

Saulės absoliutinis ryškis yra M_V=+4,83. Paukščių Tako absoliutinis ryškis apie −20,8.

Absoliutinis Saulės sistemos objektų ryškis (H)

Planetoms, kometoms ir asteroidams absoliutinis ryškis – toks objekto regimasis ryškis, kurį jis turėtų, jei atsidurtų 1 astronominio vieneto atstumu tiek nuo Saulės, tiek nuo Žemės su poziciniu kampu 0 (iš esmės tai yra reikalavimas, kad stebėtojas būtų Saulės centre).

Norėdami paversti žvaigždinių objektų absoliutinį ryškį į Saulės sistemos objektų absoliutinį ryškį, turime iš pirmojo atimti 31,57. Šis dydis, beje, yra lygus Saulės regimojo ryškio −26,8 ir jos žvaigždinio absoliutinio ryškio +4,8 skirtumui.