Ašafenburgas
Ašafenburgas vok. Aschaffenburg | |
---|---|
Johanisburgo rūmai | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Vokietija |
Žemė | Bavarija |
Regionas | Žemutinė Frankonija |
Meras | Klaus Herzog |
Gyventojų | 68 808 |
Plotas | 62,47 km² |
Tankumas | 1 101 žm./km² |
Tinklalapis | www.aschaffenburg.de |
Ašafenburgas (vok. Aschaffenburg) – miestas Vokietijoje, šiaurės vakarų Bavarijoje. Miestas nepriklauso Ašafenburgo rajonui, bet yra jo administracinis centras.
Ašafenburgas 800 metų priklausė Mainco arkivyskupijai. Miestas yra prie vakarinės Žemutinės Frankonijos sienos.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miesto pavadinimas reiškia Pilis prie uosių upės.
Ašafenburgo apylinkės gyvenamos nuo akmens amžiaus. Čia gyveno alemanai. Ten, kur buvo įsikūrę romėnų legionai, frankai pastatė pilį. Viduramžiais miestas vadintas Ascaffaburc, Ascapha ar Ascaphaburg. Šv. Bonifacas čia pastatė koplyčią, skirtą Šv. Martynui Turiečiui, ir įkūrė benediktinų vienuolyną. 989 m. arkivyskupas Viligis pastatė akmeninį tiltą per Mainą. Adalbertas padidino miesto svarbą apie 1122 m. Ašafenburge vyko sinodas 1292 m., o 1474 m. susirinko Reichstagas ir patvirtino konkordatą.
Miestas nukentėjo per Trisdešimtmetį karą. 1803 m. miestas buvo grąžintas arkivyskupui Karoliui Dalbergiečiui kaip Ašafenburgo kunigaikštystė. Ji 1810 m. prijungta prie Frankfurto Didžiosios kunigaikštystės. 1814 m. miestas atiteko Bavarijos karalystei, 1817 m. prijungtas prie Žemutinės Frankonijos (tuo metu Bavarijos dalis). 1842–1849 m. Liudvikas I pastatė vilą į vakarus nuo miesto, pavadintą Pompejanum, nes jos modelis buvo Kastoro ir Polukso namas Pompėjoje.
1866 m. netoli miesto prūsai nugalėjo austrus per Austrijos-Prūsijos karą.
Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo subombarduotas. 1945 m. kovo 28 d. – balandžio 3 d. vyko Ašafenburgo mūšis, per kurį amerikiečiai, po aršios kovos dėl kiekvieno namo, užėmė miestą.
Amerikiečiams užėmus Vermachto karinius pastatus, jie buvo pertvarkyti arba skirti karo pabėgėliams. Tam buvo skirtos 4 stovyklos, kuriose nuo 1945 m. glaudėsi 7 tūkst. ukrainiečių:
- Pionier Kaserne – 2 000 žmonių (1946–1949)[1]
- Artillerie Kaserne – apie 2 000 žmonių (1945–1949 m.)[2]
- LaGarde Kaserne – 1 700 žmonių (1945–1949 m.)[3]
- Bois Brulé Kaserne – 1 500 žmonių (1946–1949 m.)[4]
Kitose dvejose stovyklose (Alte (senoji) Kaserne ir Jäger Kaserne) glaudėsi lenkai ir lietuviai.[5]
Po karo miestas suklestėjo, iš dalies, dėl Frankfurto prie Maino artumo.
2002 m. „Stern“ žurnalo apklausoje 82 procentai gyventojų buvo patenkinti gyvenimu Bayerischer Untermain regione, kuriam priklauso Ašafenburgas.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
|
Miestų partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pertas, Škotija, Didžioji Britanija (1956 m.)
- Sen Žermenas Lajė, Prancūzija (1975 m.)
- Miškolcas, Vengrija (1996 m.)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pionier Kaserne, Schweinheimer Strasse, Aschaffenburg 49°57′59.06″ š. pl. 9°9′33.61″ r. ilg. / 49.9664056°š. pl. 9.1593361°r. ilg.
- ↑ Artillerie Kaserne, Sälzerweg, Aschaffenburg 49°57′48.18″ š. pl. 9°10′22.89″ r. ilg. / 49.9633833°š. pl. 9.1730250°r. ilg.
- ↑ LaGarde Kaserne, Würzburger Strasse, Aschaffenburg 49°58′1.02″ š. pl. 9°9′57.75″ r. ilg. / 49.9669500°š. pl. 9.1660417°r. ilg.
- ↑ Bois Brulé Kaserne, Würzburger Strasse, Aschaffenburg 49°57′48.32″ š. pl. 9°10′38″ r. ilg. / 49.9634222°š. pl. 9.17722°r. ilg.
- ↑ DP Camps in Aschaffenburg
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 Bevölkerungsentwicklung in der Stadt Aschaffenburg (PDF) Archyvuota kopija 2008-12-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2010-09-30