Šarvuotadenis kreiseris

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šarvuotadenis kreiseris (angl. protected cruiser; rus. бронепалубный крейсер) – XIX a. pabaigos – XX a. pradžios kreiseris su mechanizmus ir artilerinius rūsius dengiančiais daliniais šarvais – plokščiu ar išgaubtu (karapaksiniu) šarviniu deniu.

Šarvuotadeniai kreiseriai buvo silpniau šarvuoti negu šarvuotieji kreiseriai. Vėliau iš šarvuotadenių kreiserių atsirado lengvieji ir sunkieji kreiseriai, o iš šarvuotųjų kreiserių – linijiniai kreiseriai.

Atsiradimo istorija

XIX a. 8-ąjį dešimtmetį pradėti statyti greitaeigiai kreiseriai buvo bešarviai, kad jų masė būtų mažesnė. Gyvybiškai svarbios laivo dalys – artilerijos rūsiai, katilai ir garo mašinos buvo nepridengtos šarvais. Nuo priešo sviedinių jas turėjo saugoti jų vieta žemiau vaterlinijos ir virš jų esančios šoninės anglių duobės. Praktinis tokių kreiserių panaudojimas parodė, kad juos lengvai pažeidžia net vidutinio kalibro artilerija.

Pirmuoju šarvuotadeniu kreiseriu tapo 1878 m. pradėtas statyti D. Britanijos kreiseris „Comus“, kuris žemiau vaterlinijos turėjo plokščią 38 mm storio šarvinį denį, kuris dengė vidurinę laivo dalį. 1882 m. D. Britanijoje imti statyti Arethusa klasės kreiseriai, kurių 38 mm storio šarvinis denis turėjo į bortus nukreiptas nuožulnas, kurios šiek tiek kompensavo šarvų juostos palei vaterliniją nebuvimą. Toks šarvinis denis buvo vadinamas karapaksiniu deniu.

Tipiškų to meto šarvuotadenių kreiserių talpa būdavo nuo 2500 iki 7000 tonų, jie būdavo ginkluoti iki 12 patrankų (kalibrai nuo 100 iki 152 mm), jų greitis 18-23 mazgai.

Tobulinant šarvuotadenius kreiserius buvo storinami denio šarvai, jie buvo įtaisyti per visą laivo ilgį. Pirmasis kreiseris, turėjęs viso laivo ilgio šarvinį denį buvo kompanijos „Armstrong Whitworth“ 1882–1884 m. Čilės laivynui pastatyta „Esmeralda“. Šis kreiseris tapo vadinamųjų Elsviko kreiserių (angl. Elswick cruisers) – šarvuotadenių kreiserių su sunkiosiomis patrankomis – klasės pirmtaku. Laivai buvo vadinami pagal Elsviko (angl. Elswick) laivų statyklas.

Ėmus naudoti nebe horizontaliąsias, o vertikaliąsias garo mašinas teko karapaksinio denio centrinę dalį pakelti 0,5–0,75 m virš vaterlinijos, o denio nuožulnos šonuose nusileisdavo 1,0–1,2 m žemiau vaterlinijos. Nuožulnų vietose šarvai paprastai būdavo storesni negu horizontaliojoje denio dalyje. Palei bortus (už 0,8–1,0 m nuo jų) tarp vidurinio ir šarvinio denių būdavo vandeniui nelaidi pertvara, sudaranti koferdamą, tankiomis pertvaromis sudalintą į skyrius. Kai kuriuose kreiseriuose šiuos skyrius užpildydavo kamščiu ar mediena.
Šarvuotadenių kreiserių šarvinių denių šarvus papildydavo denio patrankų, kazematų, kovinių kabinų šarvai. Šarvai sudarydavo apie 1/10 visos laivo masės.

Naudojimas

Pirmo rango britų kreiseris HMS „Powerful“

Šarvuotadenius kreiserius statė visos to meto jūrinės valstybės. Jų talpa, šarvų storis, ginkluotė, greitis ir plaukiojimo tolis buvo įvairūs.

D. Britanijos laivyno šarvuotadeniai kreiseriai buvo skirstomi į tris grupes:

Pirmo rango kreiseriai buvo stambūs laivai, kurių talpa viršijo 6000 tonų ir kurių patrankų kalibras iki 234 mm. Jie buvo skirti veikti komunikacijose ir tolimajai žvalgybai.
Antro rango kreiserių talpa buvo 3000–5000 tonų, pagrindinių patrankų kalibras – 152 mm. Jų paskirtis – patruliavimas ir priešo prekinių laivų naikinimas.
Trečio rango kreiserių talpa buvo 1500–3000 tonų, pagrindinių patrankų kalibras – 102–119 mm. Jų paskirtis – kurjerinė tarnyba ir stacionarinė tarnyba kolonijose ir užsienio uostuose.

Kitos valstybės dažnai naudojo britų kreiserių klasifikaciją. Kai kurios valstybės (pvz., Rusijos imperija) trečio rango kreiserių neturėjo.