Čekija

Čekijos Respublika ček. Česká republika
Vėliava Herbas
Himnas: „Kur mano namai“
Čekija žemėlapyje
Valstybinė kalba	čekų
Sostinė	Praha
Didžiausias miestas	Praha
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Ministras Pirmininkas	Petras Pavelas Petr Fiala
Plotas  • Iš viso  • % vandens	78 871 km2 (115) 2,12 %
Gyventojų  • 2021  • Tankis	10 701 777 (86) 136 žm./km2 (62)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2022 302,061 mlrd. $ (36) 28 077 $ (34)
Valiuta	Čekijos krona (CZK)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST)
Nepriklausomybė	Atkurta 1918 m. spalio 28 d. kaip Čekoslovakija padalinta 1993 m. sausio 1 d.
Interneto kodas	.cz
Šalies tel. kodas	+420
Kirčiavimas	Čèkija

Čekija (ček. Česko), oficialiai Čekijos Respublika (ček. Česká republika) – valstybė Vidurio Europoje. Pietuose ribojasi su Austrija, vakaruose – su Vokietija, šiaurės rytuose – su Lenkija, pietryčiuose – su Slovakija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Praha. Kiti didieji miestai: Brno, Ostrava, Pilzenas ir Liberecas.

Čekija susideda iš trijų istorinių žemių – Bohemijos, Moravijos ir Čekų Silezijos (anksčiau taip pat vadintos Austrijos Silezija).

Čekija yra ES, NATO, JTO, OECD narė.

Istorija

Čekijos teritorija apgyvendinta prieš 2 600 metų, nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. čia atsikėlė lužitėnų kultūros gentys, IV a. pr. m. e. atsikėlė keltų gentys, vėliau germanai (markomanai). V–VI a. Moravijoje apsigyveno avarai, o Bohemijoje slaviškos čekų gentys. 623–659 m. teritorija priklausė Samo slaviškai valstybei.

Čekų žemės apjungtos IX a. gale. Vėliau gyvavo Bohemijos karalystė, bet palaipsniui prarado savo galią ir pateko į Austrijos-Vengrijos imperijos sudėtį. Neilgą laiką formaliai Čekijos karaliumi buvo Vytautas Didysis.

Po Pirmojo pasaulinio karo čekai kartu su slovakais susijungė ir 1918 m. sukūrė bendrą nepriklausomą Čekoslovakijos valstybę, kuri buvo suskaldyta po Miuncheno susitarimų. Po Antrojo pasaulinio karo Čekoslovakija buvo atkurta ir pateko į Tarybų Sąjungos ir jos įkurtos Varšuvos sutarties organizacijos įtaką. Po komunistų valdymo Čekoslovakijoje žlugimo 1989 m. ir po taikios Aksominės revoliucijos Čekoslovakija 1993 m. sausio 1 d. draugiškai padalinta į Čekijos ir Slovakijos respublikas.

Čekija įstojo į NATO 1999 m., į Europos Sąjungą – 2004 m.

Politinė sistema

Valstybė pagal 1992 m. konstituciją – respublika, valstybės vadovas – prezidentas, jis taip pat ir ginkluotųjų pajėgų vadas. Prezidentą renka parlamentas penkerių metų kadencijai. Įstatymų leidžiamoji valdžia – Parlamentas, sudarytas iš aukštųjų rūmų – Senato ir žemųjų – Deputatų rūmų (ček. Poslanecka Snemovna). Į abejus rūmus nariai renkami tiesioginiuose rinkimuose – 81 senatorius 6 metų kadencijai (trečdalis sudėties atnaujinama kas dvejus metus), 200 žemesniųjų rūmų narių – 4 metų kadencijai. Vykdomoji valdžia – Ministrų Taryba, atskaitinga Deputatų Rūmams.

Savivalda – municipalinės tarybos, renkamos ketveriems metams tiesioginiuose rinkimuose proporcinio atstovavimo sistema.

Svarbiausios politinės partijos:

• Čekijos socialdemokratų partija
• Čekijos ir Moravijos komunistų partija
• Demokratinė piliečių partija
• Krikščionių demokratų sąjunga-Čekoslovakijos liaudies partija
• Laisvės sąjunga-Demokratinė sąjunga

Čekija ir Lietuva

Čekai nuo XIII a. pradžios dalyvavo kryžiaus žygiuose į Prūsijos ir Lietuvos žemes. 1329 m. kryžiaus žygio į Žemaitiją metu pagrindinė kariuomenė, vadovauta Jono Liuksemburgo, sudaryta iš čekų.

Apie 1380 m. Čekijoje (Prahos universitete) studijavo pirmieji lietuviai. 1397 m. karalienė Jadvyga Prahos universitete įkūrė Lietuvių kolegiją. Žalgirio mūšyje lietuviams padėjo čekų algininkų daliniai. 1471–1526 m. Čekiją valdė Jogailaičiai.

XIX a. čekų tautinis judėjimas darė įtaką lietuvių tautiniam judėjimui, o čekų abėcėlės raidės ž, č, š įsitvirtino lietuviškoje abėcėlėje. 1883 m. J. Basanavičius, besitobulindamas Prahoje, parengė pirmąjį Aušros numerį.

Po Čekoslovakijos padalijimo (1993 m. sausio 1 d.), Lietuva pripažino Čekiją 1993 m. sausio 5 d., kitą dieną užmegzti diplomatiniai santykiai.

Administracinis suskirstymas

Čekijos administracinis žemėlapis

Čekija suskirstyta į 13 kraštų (kraj; skliausteliuose nurodyti centrai) ir vieną sostinės teritoriją* (hlavní město):

• Hradec Kralovės kraštas (Královéhradecký kraj; Hradec Kralovė)
• Karlovi Varų kraštas (Karlovarský kraj; Karlovi Varai)
• Libereco kraštas (Liberecký kraj; Liberecas)
• Moravija-Silezija (Moravskoslezský kraj; Ostrava)
• Olomouco kraštas (Olomoucký kraj; Olomoucas)
• Pardubicių kraštas (Pardubický kraj; Pardubicės)
• Pietų Čekija (Jihočeský kraj; Česke Budejovicai)
• Pietų Moravija (Jihomoravský kraj; Brno)
• Pilzeno kraštas (Plzeňský kraj; Pilzenas)
• Prahos miestas* (Hlavní město Praha; Praha)
• Ūsčio kraštas (Ústecký kraj; Ūstis prie Labės)
• Vidurio Čekija (Středočeský kraj; Praha)
• Vysočina (Kraj Vysočina; Jihlava)
• Zlyno kraštas (Zlínský kraj; Zlynas)

Geografija

Kraštovaizdis Čekijos šiaurėje

Klimatas vidutinis su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis, susiformavęs žemyninio ir Atlanto jūrinio klimato sąveikoje.

Ežerų mažai. Upės iš Čekijos teka į tris skirtingas jūras: Šiaurės jūrą, Baltijos jūrą ir Juodąją jūrą. Pagrindinės upės (skliaustuose – ilgis Čekijoje):

• Elbė (370 km),
• Vltava (433 km),
• Morava (246 km),
• Oderis (136 km).

Aukščiausias taškas – Snežka (1602 m).

Ekonomika

Škoda Auto yra didžiausias mašinų gamintojas centrinėje Europoje

Čekija – pramoninė agrarinė valstybė. Svarbiausi naudingi ištekliai – bitumingos ir rusvosios anglys, lignitas. Vienos-Moravijos rajone išgaunama nafta. Taip pat kasamas kaolinas, urano rūda, grafitas, kvarcinis smėlis. 54 % teritorijos užima žemės ūkio naudmenos. Mašinų gamyba ir metalurgija – gaminama 70 % visų žinomų mašinų ir metalo gaminių.

Čekija yra garsi pasaulyje Bohemijos krištolu, porcelianu ir stiklu, pastarasis gaminamas Vakarų Čekijoje iš smulkučio smėlio. Viduramžių amatininkai garsėjo įstabiais vitražais. Šiandien Bohemijos stiklo dirbiniai vertinami dėl kokybės ir dailumo.

Demografija

Prahos senamiesčio panorama

Čekijos gyventojų skaičius po truputį mažėja -0,08 %. 2003 m. apskaičiavimais. Čekijoje turi vieną iš mažiausių pasaulyje gimstamumo rodiklių.

Po 1946 m., kai iš Čekijos buvo išvaryta gausi vokiečių mažuma pagal gyventojų tautybę Čekija yra gana homogeniška. 2001 metų duomenimis, 90,1 proc. gyventojų – čekai, 1,8 proc. slovakai, yra vokiečių (0,4 %), romų (0,1 %), vengrų, ukrainiečių ir lenkų (0,5 %) mažumos. 3,6 % gyventojų laiko save moravais, 0,1 % – sileziečiais.

Tankiausiai gyvenama šiaurės rytinėje ir vakarinėje dalyse (daugiau 800 žm/km²), rečiausiai – pietinėje dalyje (mažiau 40 žm/km²).

Miestuose gyvena apie 74 % visų gyventojų. Didžiausi miestai:

Miestas	Gyventojų (2019)
Praha	1 308 632
Brno	380 681
Ostrava	289 128
Pilzenas (Plzeň)	172 441
Liberecas	104 445
Olomoucas	100 523
Ūstis prie Labės	92 952
Česke Budejovicai (České Budějovice)	94 014
Hradec Kralove (Hradec Králové)	92 742
Pardubicė	90 688

Kalbos

Anot 2001 m. surašymo, 94,9 % gyventojų kalba čekiškai, 2 % – slovakiškai, 2,3 % – kitomis kalbomis, 0,8 % – nėra duomenų. Pasak 2005 m. apklausos, 28 % Čekijos gyventojų gali susikalbėti vokiškai, 24 % – angliškai ir 20 % – rusiškai.

Religija

Čekija yra viena iš mažiausiai religingų šalių Europoje. Pasak 2001 m. gyventojų surašymo, 59 % gyventojų yra agnostikai, ateistai, netikintys arba neorganizuoti tikintys, 26,8 % – Romos katalikai, 2,5 % – protestantai. Pasak 2005 m. Eurobarometer apklausos, 19 % Čekijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“ (antras žemiausias procentas tarp ES šalių po Estijos), 50 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 30 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.

Kita informacija

• Čekijos ryšiai
• Čekijos transportas
• Čekijos karinės pajėgos
• Čekijos tarptautiniai santykiai
• Čekijos šventės

Nuorodos

Vikižodynas

Žemėlapiai:

• Čekijos fizinis žemėlapis
• Čekijos administracinis žemėlapis
• Čekijos svarbesnių kelių žemėlapis
• Čekija googlemaps žemėlapyje

Laikas ir oras:

• Prahos laikas
• Čekijos oras Archyvuota kopija 2015-10-29 iš Wayback Machine projekto.