sumokėsimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumokėsimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumokėsimas, mot. g. sumokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokėsimas	sumokėsimi	sumokėsima	sumokėsimos	sumokėsima	-
kilm.	sumokėsimo	sumokėsimų	sumokėsimos	sumokėsimų	-	-
naud.	sumokėsimam	sumokėsimiems	sumokėsimai	sumokėsimoms	-	-
gal.	sumokėsimą	sumokėsimus	sumokėsimą	sumokėsimas	-	-
įnag.	sumokėsimu	sumokėsimais	sumokėsima	sumokėsimomis	-	-
viet.	sumokėsimame	sumokėsimuose	sumokėsimoje	sumokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokėsimasis	sumokėsimieji	sumokėsimoji	sumokėsimosios	-	-
kilm.	sumokėsimojo	sumokėsimųjų	sumokėsimosios	sumokėsimųjų	-	-
naud.	sumokėsimajam	sumokėsimiesiems	sumokėsimajai	sumokėsimosioms	-	-
gal.	sumokėsimąjį	sumokėsimuosius	sumokėsimąją	sumokėsimąsias	-	-
įnag.	sumokėsimuoju	sumokėsimaisiais	sumokėsimąja	sumokėsimosiomis	-	-
viet.	sumokėsimajame	sumokėsimuosiuose	sumokėsimojoje	sumokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumokėsimas, mot. g. sumokėsima.
• Skiemenys: su-mo-kė-si-mus

sumokėsimus

1. tas, kurį sumokės

Etimologija

<= sumokėti, sumoka, sumokėjo <= su- + mokėti, moka, mokėjo

---