Zenona Gylienė-Lelėnaitė
Zenona Gylienė-Lelėnaitė (g. 1919 m. rugsėjo 4 d. Tuloje, Rusija) – pianistė, muzikos mokytoja, chorvedė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvas Zenonas Lelėnas – agronomas, mokęsis Tulos aukštojoje žemės ūkio mokykloje. 1920 m. su šeima grįžo į Lietuvą ir buvo Utenos apskrities agronomas. 1930 m. vasarą į Uteną atvykęs dirigentas Antanas Ilčiukas apsigyveno pas Lelėnus. Tuomet Utenoje jis vadovavo muzikos kursams, fortepijonu skambinti mokė ir Zenoną. Antanui Ilčiukui išvykus, Zenoną skambinti fortepijonu mokė pianistė Glezerienė.
1940 m. baigusi Utenos „Saulės“ gimnaziją, 1940–1944 m. studijavo Kauno konservatorijoje (E. Žilinskienės-Matiukienės ir Stasio Vainiūno fortepijono klasė). Chorvedybos mokė kompozitorius Stasys Šimkus.
1944–1974 m. – Utenos 1-osios vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytoja, vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorų, vokalinių ansamblių ir solistų vadovė. Chorai buvo parengiami Utenos rajono ir kai kurioms respublikinėms dainų šventėms, daug koncertavo, chorų apžiūrose ir konkursuose pelnė pirmųjų ir kitų prizinių vietų. 1964 m. I respublikinei moksleivių dainų šventei mokytoja parengė vyresniųjų klasių mišrųjį chorą. 1964–1974 m. – Utenos vaikų muzikos mokyklos fortepijono mokytoja, 1974–1978 m. – Jasonių (Utenos raj.) vaikų namų muzikos vadovė.
Z. Gylienė buvo nepakeičiama chorų, vokalinių ansamblių ir solistų akompaniatorė, daugelio Utenos rajono dainų švenčių dirigentė. Jos duktė Vilija Gylytė-Jonuškienė yra muzikos mokytoja ir chorų vadovė Utenoje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.