Westron

Bendroji kalba Westron (Common Speech)
Kūrėjas	J. R. R. Tolkien
Vartojimas	Fantastiniame Viduržemio kontinente
Kalbančiųjų	Šią kalbą vartojo beveik visos Viduržemio rasės, ypač III a., nors tarmės kartais skyrėsi
Kalbos kodai
ISO 639-1	-
ISO 639-2	-
ISO/DIS 639-3	-

Westron, arba Bendroji Kalba, yra dirbtinė kalba, sukurta J. R. R. Tolkino, ir vartojama jo fantastiniame Viduržemio pasaulyje. Tai viena iš Tolkino sukurtų kalbų.

Westron atlieka beveik tokią pat funkciją, kaip ir lingua franca. Ji ypač buvo paplitusi Viduržemyje Žiedų Valdovo siužeto metu. „Westron“ pavadinimas kilo iš anglų kalbos žodžio West (liet. Vakarai). Tai nėra pačios Westron kalbos žodis.

Vidinė istorija

Westron kalba kilo iš sankirtos tarp dviejų kalbų: Adûnaic, Númenoro gyventojų kalbos, ir Viduržemio kontinento vakarinių pakrančių kalbų, kai Númenoro gyventojai ten įkūrė prekybos postus ir tvirtoves. Buvo greitai pastebėta, kad šios kalbos artimos Bëoro/Hadoro (Maracho) kalboms, kurios buvo paremtos pačia Adûnaic kalba, todėl greitai buvo perimtos Númenoro žmonių bei pakrančių gyventojų. Dauguma šių žmonių buvo Edaino genties giminaičiai ir vėliau suformavo beveik visą Gondoro ir Arnoro Žmonių populiaciją.

Nuo šių prekybos postų ir tvirtovių Westron greitai pasklido per Eriadorą ir kaimynines vietoves (kuriose vyko Hobito ir Žiedų valdovo veiksmas), išskyrus Mordorą. Rovanijono Žmonės tuo metu nebendravo su Númenórais, todėl išlaikė savo kalbą, kuri, vis dėlto, buvo artimai susijusi. Žmonės, kurie vartojo kitokias kalba, pavyzdžiui, Gwathuirim (Dunlendingų protėviai), Žmonės, gyvenantys Baltuosiuose kalnuose ir Drúedainai, buvo atstumti Númenórų ir dažnai tapdavo jų priešais.

Po Númenóro žlugimo, Ištikimieji pabėgo į Viduržemio postus ir įkūrė Arnoro ir Gondoro karalystes. Priešingai nei Númenórai, išlikusieji Viduržemio Žmonės nevengė elfų, ir mokėsi bei domėjosi jų kalba, todėl Bendroji Kalba dažnai būdavo pamirštama. Per kelis šimtmečius ji stipriai pakito į labiau pripažintą atmainą, ir susijungė su pietuose gyvenančių Žmonių tarmėmis, kaip, pavyzdžiui, Dunlendingų protėvių. Tačiau, po kelių šimtmečių Dunedainų karalystės vėl atkreipė dėmesį į šią kalbą, ir praturtino ją Elfų žodžiais. Tuomet šis kalbų mišinys tapo oficialia diplomatijos ir prekybos kalba, vartota ne tik Arnore ir Gondore, bet ir tolimesniuose kraštuose. Net Saurono Orkai buvo priversti kalbėti šia kalba (nors ir stipriai pakitusia jos forma), nes įvairios Orkų tarmės taip greitai keitėsi, kad skirtingos gentys nesugebėjo susikalbėti.

Westron kalba Tolkino literatūroje

Pavadinimas Westron yra išverstas iš originalaus pavadinimo – Adûni. Sindarin kalboje ši kalba buvo vadinama Annúnaid (Westron), arba Falathren (Pakrantės kalba). Alternatyvus pavadinimas – „Bendroji kalba“ yra kilęs iš tos pačios reikšmės Westron kalbos pavadinimo – Sôval Phârë.

Knygose Hobitas ir Žiedų valdovas, Westron kalba buvo pakeista į anglų kalbą, kad veikėjų dialogus galėtų suprasti skaitytojas. Tai turėjo keletą pasekmių: įvairūs Westron kilmės pavadinimai buvo 'išversti', kad būtų išlaikytas toks pat efektas. Todėl pavadinimai kaip „Baggins“ (liet. Beginsas), „Peregrin“ (liet. Peregrinas), „Rivendell“ (liet. Rivendelas), ir t. t. yra pateikti ne kaip tikrieji pavadinimai. Pavyzdžiui, veikėjo Meriadoc Brandybuck tikrasis vardas turėjo būti Kalimac Brandagamba, sutrumpintai, Kali (reiškiantis linksmas, džiaugsmingas). 'Meriadoc', sutrumpintai 'Merry' (liet. Meris), anglų kalboje turi panašią reikšmę, todėl išlaiko šių vardų efektą. Panašiai Peregrin Took tikrasis vardas buvo Razanur Tûc, sutrumpintai Razar (mažo obuolio pavadinimas). 'Peregrin', sutrumpintai 'Pippin' (liet. Pipinas) išlaikė tikrojo vardo reikšmę (keliautojas, svetimšalis) ir nuorodą į obuolį. Sam Gamgee (sutrumpintas iš Samwise Gammidgy) iš tikrųjų buvo vadinamas Ban Galpsi, sutrumpintas iš Banazir Galbasi. „Tikroji“ Hobito vardo galūnė Bilbo buvo taip pat pakeista: Westrono kalboje ji skamba Bilba, tačiau Tolkinas ją pakeitė į -o nes -a anglų kalboje paprastai žymį moterišką vardą, nors Westron kalboje -a galūnė buvo skiriama vyrams.

Vietovių bei kiti pavadinimai taip pat buvo išversti iš originalo: Rivendell (liet. Rivendelas) (Sindarin Imladris, „perskirtas slėnis“) iš tikrųjų buvo vadinamas Karningul, o Bag End – Labin-nec, nuo Labingi, tikroji Baggins forma. Kartais paaiškinimai tampa sudėtingesni, pavyzdžiui, upė Brandywine (Sind. Baranduin, „auksinė-ruda upė“) iš tikrųjų buvo vadinama Branda-nîn – Westron kalbos žodis, reiškiantis „riba-vanduo“, kuris vėliau buvo pakeistas į Bralda-hîm, reiškiantį „svaiginantis alus“.

Versta buvo ne tik Westron kalba, bet ir jai giminingos kalbos. Rohirric, Rohano gyventojų kalba buvo išversta kaip Senoji anglų kalba, nes Rohirric kalba yra sena kalbos forma, gimininga Westron kalbai, taip pat kaip ir Senoji anglų kalba yra senoji anglų kalbos forma. Tokiu pat būdu, Dale (liet. Deilo) mieste gyvenančių žmonių kalba buvo pakeista į senovės skandinavų kalbą, kuri buvo gimininga senajai anglų kalbai bei anglų kalbai, taip pat kaip ir Deilo kalba buvo gimininga Rohirric ir Westron kalboms.

Viduržemio kalbų vertimas į anglų kalbą atspindi šių kalbų istorija Tolkino legendoje. Adûnaic ir panaši į ją kalba – Rohirric yra Šiaurės Žmonių kalbos, kurios atitinka germanų kalbas. Pakrančių žmonės, kurie sudarė didžiąją dalį Arnoro ir Gondoro gyventojų, kalbėjo „Pietų Žmonių“ kalba. Ši kalba atitinka keltų kalbas. Visos šios kalbos sąveikavo tarpusavyje ir per ilgą laiko tarpą kito, lygiai taip pat, kaip ir senoji anglų kalba buvo viduramžiais paveikta gretimų kalbų. Galų gale, į šias kalbas taip pat buvo įtraukta ir Quenya bei Sindarin ypatybių, panašiai, kaip ir senoji anglų kalba buvo paveikta lotynų kalbos.

Westron kalbos vertimas į anglų kalbą buvo vykdomas taip intensyviai, kad kai kurie šaltiniai, turintys atspindėti Westron kalbą, buvo taip pat pakeisti. Pavyzdžiui, Morijijoje matoma runų kalba ant Balino paminklo parašytas tekstas. Khuzdul ir Westron kalbose tai turėtų reikšti „Balinas, Fundino sūnus, Morijos valdovas“, tačiau nors ir pirmoji įrašo dalis buvo palikta Khuzdul kalba, antroji dalis buvo išversta į paprastą anglų kalbą, parašyta Cirth runomis.

Šaltiniai

Solopova, Elizabeth (2009), Languages, Myths and History: An Introduction to the Linguistic and Literary Background of J.R.R. Tolkien’s Fiction, New York City: North Landing Books, ISBN 0-9816607-1-1