Virgilijus Noreika
| Virgilijus Kęstutis Noreika | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliai |
| Mirė | 2018 m. kovo 3 d. (82 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | 2018 m. kovo 6 d. Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Leonas Noreika |
| Motina | Marcijona Noreikienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Žaneta Noreikienė, Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė |
| Vaikai | Rasa, Virgilijus |
| Veikla | operos solistas, pedagogas |
| Partija | 1971 m. SSKP |
| Alma mater | 1958 m. LSSR konservatorija |
Virgilijus Kęstutis Noreika (1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose – 2018 m. kovo 3 d. Vilniuje) – Lietuvos operos solistas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvas Leonas Noreika buvo vienas iš esperanto kalbos pradininkų Šiauliuose.
Pirmuosius dešimt gyvenimo metų praleido Šiauliuose, Dvaro ir Vilniaus gatvių sankirtoje. Nuo 1942 m. Šiaulių dramos teatre vaidino nykštuką. 1945 m. su tėvais persikėlė į Vilnių. 1946 m. pradėjo mokytis 1-ojoje berniukų gimnazijoje. 1949–1953 m. mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. 1953–1958 m. studijavo LSSR konservatorijoje – solinį dainavimą (Kipro Petrausko klasė).
1957–1975 m. LSSR operos ir baleto teatro solistas. 1965–1966 m. pirmasis iš pokario Lietuvos stažavo Milano teatre „La Scala“, kur paruošė šešis vaidmenis. Atliko Pinkertono vaidmenį (G. Puccini opera „Madam Baterflai“; vadovas Gennaro Barra). Vėliau šioje scenoje pasirodė dar keletą kartų su ten gastroliavusia Maskvos Didžiojo teatro trupe. 1974–1987 m. LSSR teatro draugijos pirmininkas. 1975–1991 m. Operos ir baleto teatro direktorius, meno vadovas.
Nuo 1976 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorius. 1993–1994 m. dėstė Lotynų Amerikos dainavimo akademijoje Karakase (Venesuela). 1995–1996 m. teatro „Estonia“ Taline dainavimo meistriškumo pedagogas, nuolat kviečiamas vesti meistriškumo kursus. Nuo 1997 m. Estijos muzikos akademijos kviestinis profesorius; nuo 2000 m. dainavimo skyriaus vedėjas.
Nuo 2003 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijos meno vadovas ir pedagogas. V. Noreikos mokiniai:Edgaras Montvidas-Prudkauskas, Liudas Norvaišas, Eugenijus Chrebtovas, Algirdas Janutas, Sergejus Larinas, Arūnas Malikėnas, Arvydas Markauskas, Laimonas Pautienius, Audrius Rubežius, Jonas Sakalauskas, Bronius Tamašauskas, Merūnas Vitulskis, Vaidas Vyšniauskas, Mindaugas Žemaitis ir kiti.[1]
Nuo 1971 m. SSKP narys. Nuo 1973 m. LSSR AT deputatas.[2] 2000 m. Krikščionių demokratų sąjungos kandidatas rinkimuose į Seimą.[3] 2003 m. Liberalų demokratų partijos kandidatas į Seimo narius Antakalnio rinkimų apygardoje.[4][5]
Buvo vedęs pianistę ir koncertmeisterę Žanetą Noreikienę.[6] Antroji žmona baleto solistė, baleto mokyklos mokytoja Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė (g. 1958). Sūnus Virgilijus, duktė Rasa iš pirmosios santuokos.
Teatrai ir operos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Virgilijus Noreika yra dainavęs daugelyje pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre (daugiau kaip 50 kartų), Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitose scenose.
Dainininkas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų. Be vaidmenų lietuvių kompozitorių – Kazimiero Viktoro Banaičio, Giedriaus Kuprevičiaus, Vytauto Klovos, Balio Dvariono, Vytauto Laurušo – operose, atliko pagrindines partijas žymiausių užsienio kompozitorių operose: Don Jose (G. Bizet „Carmen“), Werther (J. Massenet „Werther“), Edgardo, Nemorino (G. Donizetti „Lucia di Lammermoor“, „Meilės eleksyras“), Lensky (P. Tchaikovsky „Eugene Onegin“), Otello, Alfredo, Hercogas (G. Verdi „Otello“, „La Traviata“, „Rigoletto“), Cavaradossi, Johnson, Rodolfo (G. Puccini „Tosca“, „Manon Lescaut“, „La Boheme“), Vladimir (A. Borodin „Kunigaikštis Igoris“), Mozart (N. Rimsky-Korsakov „Mozart and Salieri“) ir kitas.
Virgilijus Noreika atliko ir solinius koncertus, jų buvo surengęs daugiau kaip 700. Tenoro partijas atliko G. Verdi „Requiem“, L.van Bethoveno „IX simfonijoje“, A. Arutuniano kantatose ir kt. Koncertuoja su Lietuvos ir užsienio šalių orkestrais. Gastroliavo Bulgarijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, JAV, Kanadoje, Čilėje, Peru, Argentinoje, Venesueloje, Japonijoje.
Repertuaras
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvių kompozitorių kūriniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Eduardas Balsys „Ulijona“, Juozas Gruodis „Aguonėlės“, Juozas Karosas „Žibuoklės“, Konradas Kaveckas „Pavasaris“, Giedrius Kuprevičius opera „Prūsai“ – Herkus Mantas.
Užsienio kompozitorių kūriniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Beethoven van L. „IX simfonija“, Verdi G. „Requiem“, Bizet G. „Karmen“ / Carmen – Don Jose, Borodin A. „Kunigaikštis Igoris“ / Prince Igor – Vladimir, Donizetti G. „Liučija di Lamermūr“ / Lucia Di Lammermoor – Edgardo, „Meilės eleksyras“ / L’Elisir 'dAmore – Nemorino, Gounod Ch. „Faustas“ / Faust – Faust, Massenet J. „Verteris“ / Werther – Werther, Puccini G. „Madam Baterflai“ / Madama Butterfly – Pinkerton, „Toska“ / Tosca – Cavaradossi, „Manon Lesko“ / Manon Lascaut – Johnson, „Bohema“ / La Boheme – Rodolfo, Rimsky-Korsakov N. „Mocartas ir Saljeris“ / Mozart and Salieri – Mozart, Tchaikovsky P. „Eugenijus Oneginas“ / Eugene Onegin op. 24 – Lensky, Verdi G. „Otelas“ / Otello – Otello, „Traviata“ / La Traviata – Alfredo, „Rigoletas“ / Rigoletto – Duke of Mantua, Bach J. S.-Gounod Ch. Ave Maria, Handel G. F. Arija / Aria (Kserksas / Serse), Stradella A. Pieta Signora.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1960 m. LSSR valstybinė premija
- 1964 m. LTSR nusipelnęs artistas
- 1967 m. LSSR liaudies artistas
- 1970 m. SSRS liaudies artistas
- 1970 m. LSSR valstybinė premija
- 1991 m. Baltimorės miesto ir Merilendo valstijos (JAV) garbės pilietis
- 1995 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas[7]
- 1995 m. Švedijos karališkojo „Šiaurės žvaigždės“ I laipsnio ordino Riterio kryžius
- 1997 m. Lietuvos operos bičiulių draugijos „Kipro“ apdovanojimas
- 2001 m. Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ apdovanojimas
- 2003 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius[8]
- 2004 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija
- 2005 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės Garbės aukso ženklas „Už nuopelnus“[9]
- 2005 m. Estijos „Baltosios žvaigždės“ II laipsnio ordinas
- 2007 m. Nacionalinė kultūros pažangos premija
- 2009 m. Estijos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaras
- 2010 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, „už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“
- 2015 m. Puškino medalis (Rusija)[10]
- 2015 m. 38-asis Šiaulių miesto garbės pilietis[11]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Tenoras Virgilijus Noreika: aš gimiau per anksti, 2012-03-31
- ↑ Vaclovas Juodpusis. Virgilijus Noreika. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 217
- ↑ http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/kandvl.htm-154483.htm Archyvuota kopija 2008-10-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Krikdemai savinasi V. Noreiką, 2003-05-15
- ↑ Liberaldemokratai Seimui siūlo šviežio kraujo – „kailių karalienę“ ir operos solistą, 2003-05-23
- ↑ Namai – lyg pražydęs raudonas aguonų laukas, 2011-04-05[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293628
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=205777
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=262760
- ↑ http://publication.pravo.gov.ru/Document/View/0001201507280024?index=2&rangeSize=1
- ↑ „Inauguruotas šių metų Šiaulių miesto garbės pilietis Virgilijus Kęstutis Noreika“. Šiaulių miesto savivaldybė. 2015-09-11. Suarchyvuota iš originalo 2015-09-26. Nuoroda tikrinta 2016-05-01.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Арии, романсы и песни из репертуара Виргилиюса Норейки. – Москва: Музыка, 1978. – 119 p.: iliustr.
- Виргилиус Норейка: творческий портрет / А. И. Гусев, Н. А. Хачатурова. – Москва: Музыка, 1982. – 29 p.: portr.
- Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau…“: monografija / Viktoras Gerulaitis. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 429 p.: iliustr. – ISBN 978-609-466-118-1
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Virgilijus Noreika: gimiau 20 metų per anksti, 2007-11-13
- Virgilijus Noreika – Bernužėli, nesvoliok (1962)
| |||||||||||||||||