Vidurinės Azijos kobra
| Naja oxiana | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Vidurinės Azijos kobra (Naja oxiana) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Vidurinės Azijos (Naja oxiana) – aspidų (Elapidae) šeimos nuodingųjų gyvačių rūšis, viena nuodingiausių kobrų. Paplitusi Vidurinėje Azijoje.
Gyvatės ilgis siekia iki 2 m ir daugiau, paprastai būna 160-180 cm ilgio. Suaugusios gyvatės kūno viršutinė dalis būna nuo šviesiai alyvinės iki tamsiai rudos spalvos, papilvė šviesi, gelsvos spalvos. Jaunoms kobroms būdingi ryškūs tamsūs skersiniai ratilai pilvo srityje. Kobrai bręstant bendras spalvų tonas darosi tamsesnis. Skersiniai dryžiai blanksta ir darosi platesni, papilvėje jie išnyksta, vietoje jų atsiranda dėmės. Akių vyzdžiai apvalūs, žvynai lygūs. Suerzinta gyvatė pakyla į viršų apie trečdalį savo ūgio, išpūsdama kaklo gobtuvą.
Gyvenimo būdas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vidurinės Azijos kobra gyvena priekalnėse, neaukštuose kalnuose, upių slėniuose, tarpekliuose, ant šlaitų, krūmynuose, soduose, apleistuose statiniuose. Dažnai sutinkamos upių pakrantėse, nuklysta į smėlio dykumas prie smiltpelių kolonijų, kalnuose pakyla į 2000 m aukštį virš jūros lygio. Aktyvi dieną ir naktį. Minta smulkiais žinduoliais (apie 15-20 % raciono), varliagyviais (40 %; ypač daug pagauna žaliųjų rupūžių ar ežerinių varlių, priklausomai nuo gyvenamosios vietos), ropliais, tame tarpe kitomis gyvatėmis (30-35 %), paukščiais (5-10 %) ir jų kiaušiniais.
Patelės liepą padeda 6-19 pailgų kiaušinių, 40-54 mm ilgio, 12-19 g svorio. Jaunikliai išsilupa rugpjūčio antroje pusėje – rugsėjo mėn. Jų ilgis siekia 31-39 mm. Subręsta ketvirtaisiais gyvenimo metais.
Vidurinės Azijos kobros įgėlimas žmogaus ar gyvulio organizme pasižymi stipriu neurotoksinų poveikiu. Sušvirkšti nuodai sukelia vangumą, galvos svaigimą, netrukus paralyžiuojami kvėpavimas ir raumenys, ištinka mirtis. Šios kobros nuodai naudojami medicininių preparatų gamyboje, eksperimentinėje biologijoje – tuo tikslu jos yra laikomos specialiuose serpentariumuose.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
