Valdymo forma
Valdymo forma – sistema, pagal kurią valdoma valstybė. Yra daugybė įvairių valdymo formas apibūdinančių sąvokų. Vienoje valstybėje galima suderinti keletą valdymo formų, kurios suteikia schematišką apibūdinimą apie valstybės vyriausybės galios struktūrą, tačiau kiekviena vyriausybė yra unikali, kaip ir kiekviena šalis bei jos konstitucija – pagrindinis įstatymas detaliai aprašantis valdymo formą.
Valdymo forma gali būti tiek demokratinė (tiesioginė demokratija, atstovaujamoji demokratija, kuri dar skirstoma į respublikinę arba parlamentarinę valdymo formas bei konstitucinė monarchija), tiek nedemokratinė (autoritarizmas, totalitarizmas, oligarchija, technokratija, teokratija, diktatūra, absoliutinė monarchija). Taip pat išskiriamos ir kitos valdymo formos, pavyzdžiui, anarchija, aristokratija, plutokratija, meritokratija, kleptokratija ir kt.[1][2]
Socioekonominiai judėjimai atsirado ir perėmė valdžią vadovaujami tam tikrų partijų. Dėl jų ilgametės buvimo valdžioje istorijos, stiprių ideologinių ryšių leido kai kuriems autoriams juos taip pat laikyti valdymo formomis (fašizmas, komunizmas, nacizmas, socializmas).[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ David Altman (20 December 2010). Direct Democracy Worldwide. Cambridge University Press. pp. 76–78. ISBN 978-1-139-49543-1.
- ↑ 2,0 2,1 Tomar, Dave; Updated, James BarhamPublished (30 August 2021). „25 Forms of Government—A Study Starter | Academic Influence“. academicinfluence.com.