Taurusis aštuonialypis kelias

Taurusis aštuonialypis kelias (arba Taurusis aštuonlinkis kelias) (pali Ariyo aṭṭhaṅgiko maggo; skr. Ārya 'ṣṭāṅga mārgaḥ; kin. 八正道, pinyin: Bāzhèngdào; jap. 八正 = Hasshōdō; taj. อริยมรรคแปด = Ariya Mugg Paad, mong. qutuɣtan-u naiman gesigün-ü mör) – Budos mokyme skelbiamas kelias, vedantis iš kančių (dukkha). Iš esmės tai yra praktiškos gairės, nurodančios, kaip vadovaujantis etinėmis ir meditavimo tiesomis, lavinti išmintį. Taurusis aštuonialypis kelias yra ketvirta Taurioji tiesa – Kelias, vedantis iš kančių. Jį pripažįsta ir juo vadovaujasi, ko gero, visos budizmo mokyklos.

Šis kelias yra vienas budizmo idealų, vadinamų Viduriniuoju keliu, kadangi einant juo yra vengiama kraštutinumų: iš vienos pusės, laimės ieškojimo jutiminiuose malonumuose (kas yra žemas, prastas, bergždžias reikalas būdingas kasdienybei); iš kitos pusės, laimės ieškojimo marinimesi, įvairiose askezėse (kas yra skausmingas, bevertis, bergždžias reikalas). Pats patyręs abu kraštutinumus ir pažinęs jų bergždumą, Buda praktiniuose ieškojimuose atvėrė Vidurinįjį kelią, leidžiantį remtis tikruoju matymu ir žinojimu (pažinimu), vedantį į giedrą ramybę, įžvalgą, atbudimą ir nirvaną. Kaip tik šis kelias ir vadinamas Tauriuoju keliu.

Kaip rodo pavadinimas, Kelią sudaro aštuonios persipynusios gijos (veiksniai, faktoriai), todėl derėtų jį vadinti „aštuonialypiu“ (sudėtu iš aštuonių gijų). Pačios gijos sudaro tarsi tris klases, kurios smarkiau pradėtos akcentuoti moderniaisiais laikais (žr. Šaltiniai, W. Rahula): išmintis, dora (doras elgesys) ir proto dvasios ugdymas.

Išmintis (skr. prajñā, pali paññā)

1. Teisingas (tobulas) požiūris
2. Teisingas (tobulas) ketinimas (mąstymas)

Dora (skr. śīla, pali sīla)

3. Teisingas (tobulas) kalbėjimas
4. Teisingas (tobulas) elgesys
5. Teisingas (tobulas) pragyvenimas

Proto dvasios ugdymas (skr. samādhi, pali samādhi)

6. Teisingos (tobulos) pastangos
7. Teisingas (tobulas) budrumas
8. Teisingas (tobulas) susikaupimas (koncentracija, meditavimas)

Nors kelio gijas priimta numeruoti nuo pirmos iki aštuntos, jų nereikėtų suvokti kaip linijiškai pereinamų viena paskui kitą. Iš tiesų reikėtų žengti visomis aštuoniomis gijomis iškart, lygiagrečiai, pagal kiekvieno asmens gebėjimą. Jos visos tarpusavyje glaudžiai susijusios ir pasistūmėjimas vienos gijos dalykuose, padeda budizmo praktikui daryti pažangą kitose gijose. Todėl galbūt labiau priimtina Kelią vadinti „aštuonialypiu“, ne „aštuonlinkiu“.

Visų Kelio gijų apibūdinimuose esantis žodis „teisingas“ taip verčiamas iš tradicijos, tačiau jis gali reikšti daugiau „tikrumo“ sąvokų: pilnatviškas, vieningas, darnus, netgi tobulas, idealus; viena svarbiausių reikšmių – neklaidingas, tad „teisingas“ yra visai priimtinas, nors „Rytų išminties enciklopedija“ teikia „tobulas“.

Taurusis aštuonialypis kelias dažnai vaizduojamas budizme kaip Dharmos ratas (skr. dharmacakra, pali dhammacakka), kurio aštuoni stipinai atitinka aštuonias kelio gijas.

Išmintis, pradžnia

Pirmos dvi Tauriojo aštuonialypio kelio gijos yra susijusius su budizmo praktiko pažinimo aspektais.

Teisingas požiūris

Teisingas požiūris (skr. samyag-dṛṣṭi, pali sammā-diṭṭhi) dar gali būti verčiamas „teisinga perspektyva“, „teisingas supratimas“. Ši Kelio gija atvirai pabrėžia, kad norint eiti atbudimo keliu, pirmiausia reikia suprasti Keturias tauriąsias tiesas.

Aukštesnis šios gijos įsisavinimas reikalauja gilaus Keturių tauriųjų tiesų įsisąmoninimo: išsamaus nesavastingumo, laikinumo, sąlygotosios kilmės, penkių skandhų, karmos, atgimimo doktrinos ir kitų dalykų pažinimo ir vadovavimosi šiuo pažinimu.

Teisingas ketinimas

Teisingas ketinimas (skr. samyak-saṃkalpa, pali sammā-saṅkappa) dar gali būti verčiamas „teisingas mąstymas“, „teisingas apsisprendimas“, „teisingas siekis“ ar net „pastangos, kylančios iš asmeninio noro keistis“. Šioje Kelio gijoje jungiaai tam tikras atsisakymas nuo pasaulio ir atitinkamas pasišventimas dvasiniams dalykams; taip pat čia įeina žmogaus gera valia, jo pasiryžimas vadovautis taikumu ir neprievarta (ahimsa).

Dora

Doros grupės gijos nusako pagrindą, kuriuo remdamasis budizmo praktikas gali nutraukti siekiančiajam atbudimo nederančias mintis ir darbus bei kloti meditavimo pamatus. Šios grupės gijos, daugiau nei kitų dviejų, yra nukreiptos į išoriškumą, į kitus bendruomenės narius.

Teisingas kalbėjimas

Teisingas kalbėjimas (skr. samyag-vāc, pali sammā-vācā), kaip jau aišku iš paties pavadinimo, yra kvietimas budizmo praktikui kuo teisingiau naudoti savo žodžius: vengti melo, nesantaikos sėjimo, įžeidinėjimo, tuščio plepėjimo. Nes kas kalba tiesą, tas laikosi tiesos, yra tvirtas, patikimas, neapgaudinėja kitų ir pan.; nes kas nesėja nesantaikos, tas nesakys, ką girdėjęs kitur, kad supriešintų čia esančius žmones su anais, tas stengsis sutaikyti nutolusius ar dar labiau suartinti nenutolusius, tas laikosi santarvės, kalba santarvę kuriančius dalykus ir pan.; nes kas neįžeidinėja, tas kalba švelniai, palankiai, tiesiai į širdį, mandagiai, nieko neužgaudamas ir pan.; nes kas tuščiai neplepa, tas kalba tinkamu laiku, tai kas svarbu, kas atitinka dabartinį tikslą siekiant Dharmos ir pan.

Teisingas elgesys

Teisingas elgesys (skr. samyak-karmānta, pali sammā-kammanta) dar gali būti verčiamas „teisingas veikimas“, „teisingi veiksmai“ ir, kaip jau rodo pats pavadinimas, čia kalbama apie budizmo praktiko gebėjimą teisingai elgtis kasdieniame gyvenime. Teisingu elgesiu vadinamas vengimas atimti gyvybę (nežudymas), svetimų daiktų nesisavinimas (nevogimas) ir neteisėtų lytinių santykių neturėjimas (susilaikymas nuo svetimavimo ir lytinės prievartos pasauliečiams; susilaikymas nuo bet kokių lytinių santykių vienuoliams).

Ahimsos, teisingo kalbėjimo ir teisingo elgesio idėjos, kartu paėmus, sudaro Penkis priesakus, kuriuos priima kiekvienas budistas.

Teisingas pragyvenimas

Teisingo pragyvenimo (skr. samyag-ājīva, pali sammā-ājīva) gijoje didžiausias dėmesys skiriamas taikumui, neprievartai (skr. ahiṁsā). Čia iš esmės įtvirtinama, kad budizmo praktikas turi nesiimti verslo ar užsiėmimo, susijusio su tiesioginiu ar netiesioginiu kitų gyvų būtybių skriaudimu, žalojimu. Todėl budistas negali „prekiauti ginklais, svaiginančiaisiais gėrimais, nuodais; jis negali žudyti gyvūnų, negali sukčiauti… negali prekiauti svetimu kūnu (vergais) ir savo kūnu (prostitucija)“. Perspėjama, kad nedera įsigyti turto „klasta, įtikinėjimais, patarinėjimais, nuvertinimu ir uždirbti pelną iš pelno“. Apie visa tai gana plačiai Buda moko šeimos galvą sūtroje „Dighajanu sutta“ (Pali kanonas).

Susikaupimas

Susikaupimo, arba proto dvasios ugdymo, gijas sudaro tiesos apie tai, kaip budizmo praktikas turi formuoti savo santykį su pasauliu.

Teisingos pastangos

Teisingos pastangos (skr. samyag-vyāyāma, pali sammā-vāyāma), dar gali būti verčiama kaip „teisingi siekiai“, apima nuolatines budizmo praktiko/praktikės pastangas būti tokio proto, kuris yra laisvas nuo minčių, galinčių susilpninti jo ar jos gebėjimą įsisąmoninti ir praktiškai panaudoti kitus Tauriojo aštuonialypio kelio elementus (gijas). Pavyzdžiui, linkint bloga kitai gyvai būtybei, prieštaraujama „Teisingo ketinimo“ reikalavimui būti nusiteikus daryti kitiems gėrį, o „Teisingų pastangų“ elementas nukreipia siekiui išrauti tokį blogio linkėjimą ir pakeisti jį gėrio linkėjimu.

Teisingos pastangos laikomos tokiomis, kurios kuria troškimą, norą ir dvasinę bei fizinę įtampą, kad nekiltų blogis ir kad augtų praktiko meistriškumas nekurti blogio.

Trumpai „Teisingas pastangas“ galima apibūdinti taip:

1) stenkis apsaugoti, kad nekiltų žala, kuri dar neatsirado;

2) stenkis sunaikinti žalą, kuri jau atsirado;

3) stenkis sukurti naudą, kuri dar neatsirado;

4) stenkis puoselėti naudą, kuri jau atsirado.

Teisingas budrumas

Teisingas budrumas (skr. samyak-smṛti, pali sammā-sati), dar galima versti „teisingas dėmesingumas“, kartu su teisingu susikaupimu kone visą dėmesį skiria budistiniam meditavimui. „Budrumas“ pabrėžia, jog protas turi būti lavinamas atidžiai stebėti reiškinius, veikiančius kūną ir dvasią.

Protas sąmoningai laikomas „vien tik dėmesingo budrumo“ būsenos, kai vyksta nesuinteresuotas stebėjimas kas vyksta kaip tik dabar praktikuotojo viduje ir aplinkui jį. Ugdant teisingą budrumą protas lavinamas išlikti dabartyje, atviras, tykus ir atidus, besigilinantis į tai, kas yra čia ir dabar. Visokie vertinimai ir svarstymai yra sustoję, tačiau jie vis vien veržiasi kilti – tada jie tiesiog pakliūva į dėmesį, kaip bet kas aplinkui, tačiau dėmesys neskiriamas vien jiems. Visa, kas yra čia ir dabar, kartu ir nevalingai kylančios mintys, yra tiesiog apimta budraus dėmesio.

Teisingas budrumas (dėmesingumas) – tai uolus sąmoningas nusiteikimas budriai ir dėmesingai stebėti:

1) kūno veiklą;

2) jutimus ir pojūčius;

3) protavimo galią;

4) dharmas, tai yra sampratas, mintis, sąvokas ir dalykus.

Kūno veiklos stebėjimui kone plačiausiai paplitęs pratimas yra „susikaupimas į kvėpavimą“. Stebint jutimus ir pojūčius (malonius, nemalonius ir neutralius) reikia aiškiai suvokti visas jų formas, kaip jie patys savyje atsiranda, pabūna ir nyksta. Koncentruojantis į protavimo galią reikia sąmoningai matyti, kaip nusiteikęs protas: geidžiantis ar ne, nekenčiantis ar ne, sutrikęs ar ne, išsiblaškęs ar susitelkęs ir pan. Kartu reikia aiškiai stebėti kylančias mintis: kaip jos atsiranda, būna, nyksta. Dharmų atžvilgiu reikia giliai suvokti jų prigimtį, kaip jos atsiranda ir pranyksta, kaip jos vystosi, kaip slopinamos, kaip sunaikinamos ir pan.

Teisingas susikaupimas

Teisingas susikaupimas (skr. samyak-samādhi, pali sammā-samādhi), dar galima versti „teisinga koncentracija“, kartu su teisingu budrumu daugiausia rūpinasi budistiniu meditavimu.

„Digha nikaya“ tekste sakoma, kad Buda moko taip (laisvas vertimas iš Noble_Eightfold_Path#Right_concentration) :

O kas, vienuoliai, yra teisingas susikaupimas?

1) Beveik atitrūkus nuo jutimiškumo, atitrūkus nuo žalingų būsenų, praktikas/ė įžengia į pirminį meditavimą: iš nesusisaistymo atsiranda džiaugsmas ir malonumas, kuriuos lydi proto žengimas į objektą ir proto išlikimas objekte.

2) Rimstant nukreiptai minčiai ir vertinimui, praktikas/ė įžengia ir pasilieka antriniame meditavime: džiaugsmas ir malonumas kyla iš susikaupimo; fiksuotas į vieną tašką sutelktas sąmoningumas laisvas nuo proto žengimo į objektą ir proto išlikimo objekte; tikrumas.

3) Ištirpstant džiaugsmui, praktikas/ė atsiduria dvasinėje pusiausvyroje, budrus/i ir visiškai sąmoninga/s, fiziškai jaučiantis malonumą. Praktikas/ė įžengia į tretinį meditavimą, kurį Tauriausiasai paskelbė kaip „nuolatinį malonumą, kurį turi dvasiškai pusiausvyras ir budrus praktikas“.

4) Palikdamas malonumą ir skausmą,… lygiai kaip anksčiau pranyko pakili nuotaika ir sielvartas… praktikas/ė įžengia į ketvirtinį meditavimą ir jame pasilieka: gryna dvasinė pusiausvyra ir budrumas, nežiūrint nei malonumo, nei skausmo.

Štai kas, vienuoliai, vadinama teisingu susikaupimu.

Čia buvo išvardintos keturios budistinio meditavimo pakopos.

Šaltiniai

The Noble Eightfold Path Noble_Eightfold_Path
Pasaulio religijos.- Vilnius: Alma Littera, 1997.
What The Buddha Taught /Walpola Rahula.- SriLanka, 1967.