Tarybų Sąjungos Didvyris

Rusijos pašto ženklas vardo įvedimo 75-mečiui

Tarybų Sąjungos Didvyris (rus. Герой Советского Союза, tar. Geroj Sovetskovo Sojuza) – vienas aukščiausių Tarybų Sąjungos garbės vardų, suteikiamas už žydgarbį taikos ar karo metais. Išimtis buvo kai kurie aukšti generolai bei kai kurie TSRS vyriausybės nariai, kurie gaudavo šį vardą ne už žygdarbius. Šį vardą suteikdavo TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumas.

Asmuo, kuriam suteikdavo šį vardą, gaudavo TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo garbės raštą ir lygiagrečiai Aukso Žvaigždės medalį bei Lenino ordiną.

Istorija

Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą patvirtinantis raštas

1934 m. balandžio 16 d. TSRS Centrinio Vykdomojo Komiteto nutarimu buvo įsteigtas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas, kuriuo buvo numatyta apdovanoti už asmeninius ar grupinius nuopelnus, susijusius su žygdarbio atlikimu. Tuo metu apdovanotajam įteikdavo tik garbės raštą, o joks pasižymėjimo ženklas nebūdavo įteikiamas.

Visi pirmieji 11 lakūnų, kuriem buvo suteikti Tarybų Sąjungos Didvyrio vardai, buvo apdovanoti ir Lenino ordinais. Tai tapo savotiška tradicija, kurią 1936 m. liepos 39 d. įtvirtino „Nutarime apie Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą“. Nuo šiol didvyriai automatiškai gaudavo ir Lenino ordiną.

1939 m. rugpjūčio 1 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu buvo įvestas specialus medalis „Tarybų Sąjungos didvyris“, kurį gaudavo šį vardą gavę asmenys. 1939 m. spalio 16 d. nutarimu buvo patvirtinta medalio išvaizda, o pats medalis gavo pavadinimą „Aukso žvaigždė“. Šiame nutarime buvo numatyta, kad šį medalį asmuo gali gauti kelis kartus. Dukart Tarybų Sąjungos Didvyris gaudavo antrą Aukso žvaigždę, o jo tėviškėje (gimtame mieste) pastatydavo bronzinį biustą. Triskart Tarybų Sąjungos Didvyris gaudavo trečią žvaigždę, o jo biustas turėjo būti pastatytas Tarybų Rūmuose (Дворец Советов) Maskvoje. Kadangi tų rūmų dėl Antrojo pasaulinio karo taip ir nepastatė, triskart didvyrių biustus statė Maskvos Kremliuje. Už antrąjį ir trečiąjį gautus Tarybų Sąjungos didvyrio vardus automatiškai Lenino ordinų negaudavo (iki 1973 m.).

1967 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Tarybų Sąjungos Didvyriams buvo įvestos tam tikros lengvatos.

1973 m. gegužės 14 d. nutarime buvo numatyta, kad:

• Antrąkart ir trečiąkart gavęs Didvyrio vardą žmogus automatiškai gauna lydinčius Lenino ordinus.
• Jei Tarybų Sąjungos Didvyris gauna Socialistinio Darbo Didvyrio vardą, jo tėviškėje statomas bronzinis biustas kaip ir už antrąjį Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą.
• Tarybų Sąjungos Didvyriai naudojasi lengvatomis, kurios numatytos įstatymuose.
• Tarybų Sąjungos Didvyrio Aukso žvaigždė nešiojama kairėje krūtinės pusėje, virš kitų TSRS ordinų ir medalių.
• Atimti Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą gali tik TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumas.

Tarybų Sąjungos Didvyrio „palikuonys“

Suirus Tarybų Sąjungai Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas nebesuteikiamas.

Jo vietą Rusijoje užėmė analogiškas apdovanojimas Rusijos Federacijos Didvyris (Герой Российской Федерации).
Baltarusijoje suteikiamas vardas Baltarusijos Didvyris, Ukrainoje – Ukrainos Didvyris (Герой України), Turkmėnistane – Turkmėnistano Didvyris, Armėnijoje – Nacionalinis Armėnijos Didvyris, Kazachstane – Nacionalinis Kazachstano Didvyris (Халық Қаһарманы).

Faktai

Pirmas žmogus, apdovanotas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardu (1934 m. balandžio 20 d.) – lakūnas Anatolijus Liapidevskis (Анатолий Ляпидевский) už katastrofą patyrusio garlaivio „Čeliuskinas“ keleivių ir įgulos išgelbėjimą. Už tą pačia operaciją dar buvo apdovanoti lakūnai Sigizmundas Levanevskis (Сигизмунд Леваневский), Vasilijus Molokovas (Василий Молоков), Nikolajus Kamaninas (Николай Каманин), Mavrikijus Slepniovas (Маврикий Слепнёв), Michailas Vodopjanovas (Михаил Водопьянов), Ivanas Doroninas (Иван Доронин).

Už didvyriškumą kovos veiksmuose 1938 m. prie Chasano ežero Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą gavo 26 žmonės, už didvyriškumą konflikte prie Chalchin-Golo 1939 m. – 73 žmonės. Už Tarybų Sąjungos – Suomijos karą 1939–1940 m. Didvyrio vardą gavo 412 žmonių.

Triskart Tarybų Sąjungos Didvyriais tapo Tarybų Sąjungos maršalas S. Budionas (С. Буденный) (1958, 1963 ir 1968 metais), generolas pulkininkas I. Kožedubas (dusyk 1944, ir 1945 metais), asas aviacijos maršalas A. Pokryškinas (А. И. Покрышкин) (dusyk 1943 ir 1944 metais).

Keturiskart Didvyriais tapo Tarybų Sąjungos maršalai L. Brežnevas ir G. Žukovas (Г. К. Жуков).

Per Antrąjį Pasaulinį karą Tarybų Sąjungos didvyrio vardas suteiktas 11 739 žmonėms (iš jų 3051 – po mirties). 107 žmonės apdovanoti dukart (iš jų 7 – po mirties), 3 žmonės apdovanoti triskart.

Šio karo metu Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą gavo 30-ties tautybių žmonės, daugiausia - rusai (7998 žmonės), antroje vietoje – ukrainiečiai (2021 žmogus), 299 baltarusiai, 161 totorius, 107 žydai, 96 kazachai, 90 gruzinų, 89 armėnai, 67 uzbekai, 63 mordoviai, 45 čiuvašai, 43 azerbaidžaniečiai, 38 baškirai, 31 osetinas, 18 marių, 16 turkmėnų, 15 lietuvių ir tadžikų, 12 latvių ir kirgizų, 10 komių ir udmurtų, 9 estai, 8 karelai ir kalmukai, 6 kabardinai ir adigiečiai, 4 abchazai, 2 jakutai ir moldavai ir 1 tuvis.. Osetinai pirmauja pagal tai, kad didžiausias jų procentas gavo šį vardą.

Per visą TSRS egzistavimą Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą gavo 12772 žmonės (tame tarpe dukart – 153 žmonės).

Paskutinis žmogus, gavęs Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą už žygdarbį Antrojo pasaulinio karo metais – buvęs povandeninio laivo karininkas Leonidas Solodkovas (Леонид Солодков). Jis buvo apdovanotas 1991 m. gruodžio 24 d., gavo Aukso Žvaigždę Nr. 11664.

Paskutinis asmuo, apdovanotas Didvyrio vardu už kovinius nuopelnus buvo Rusijos vidaus kariuomenės leitenantas Olegas Babakas (Олег Бабак), apdovanotas 1991 m. rugsėjo 17 d. už „vyriškumą ir narsą ginant gyventojus Kalnų Karabache“ po mirties.

Tarybų Sąjungos didvyriai Lietuvoje

Keliolikai lietuvių ar iš Lietuvos kilusių žmonių buvo suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas.

• Jonas Blaževičius (1903-1945), 1945 m. balandžio 28 d.
• Pranas Maksvytis (1908 - 1949), 1943 m. lapkričio 5 d.
• Viktoras Pozniakas (Pozniak) (1901 - 1983), 1945 m. balandžio 6 d.
• Jakovas Smuškevičius (1902-1941), 1937 m. birželio 21 d. ir 1939 m. lapkričio 17 d.
• Stanislavas Vaupšas (1899–1976), 1944 m. lapkričio 5 d.
• Ivanas Lubianojus (1909–1985), 1945 m. kovo 24 d.

16-osios lietuviškosios divizijos kariai

• Vaclovas Bernotėnas (1917–1978), 1944 m. birželio 4 d.
• Boleslovas Gegžnas (1906 - 1952), 1945 m. kovo 24 d.
• Viktoras Jacenevičius (1924 - 1943) 1944 m. birželio 4 d. (po mirties)
• Stasys Šeinauskas (1917–1944), 1945 m. kovo 24 d.
• Hiršas Ušpolis (1923–1997), 1945 m. kovo 24 d.
• Kalmanas Šuras (1917–2003), 1945 m. kovo 24 d.
• Berelis Cindelis (1916–1944), 1945 m. kovo 24 d.
• Volfas Vilenskis (1919–1992), 1945 m. kovo 24 d.

Tarybiniai partizanai ir pogrindininkai

• Marija Melnikaitė (1923–1943), 1944 m. kovo 22 d.
• Bronius Urbanavičius (1918–1989), 1945 m. liepos 2 d.
• Juozas Aleksonis (1913–1944), 1958 m. liepos 1 d.
• Alfonsas Čeponis (1924–1944), 1958 m. liepos 1 d.
• Hubertas Borisa (1920–1944), 1958 m. liepos 1 d.
• Juozas Vitas (1899–1943), 1965 m. gegužės 8 d.
• Stanislovas Apyvala (1920-1999), 1945 m. liepos 2 d.

Nuorodos

• Apie vardą (rus.)
• Сергей СМОЛЯННИКОВ Тайна Героев Советского Союза… не все они остались ими после войны Archyvuota kopija 2016-11-28 iš Wayback Machine projekto.