Sausio 13

Šis straipsnis yra apie dieną. Apie šventę skaitykite straipsnyje Laisvės gynėjų diena.

Sausio 13 yra 13-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 352 dienos (keliamaisiais metais – 353).

Informacija

Šventės

•  Lietuva – Laisvės gynėjų diena
•  Togas – Išvadavimo diena
•  Rusija – Rusų spaudos diena
•  Švedija – Šventojo Knudo diena

Vardadieniai

Dargauda – Dargaudas – Dargenė (Dargė) – Dargenis – Dargilas – Gilvydė – Hiliaras – Ivas – Iveta (Iva) – Raimonda – Veronika (Vera) – Vidmantas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

„Laisva Lietuva“ – bendras 13 redakcijų laikraštis, sovietų kariuomenei užėmus Spaudos rūmus

„Krovavoje voskresenje“ – laikraštis, informavęs Rusiją apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje

• 1792 – Plungei suteiktos Magdeburgo teisės;
• 1864 – Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas uždraudė lietuvišką spaudą. Uždaryti 46 vienuolynai ir prie jų veikusios mokyklos, 10 katalikų bažnyčių paverstos stačiatikių cerkvėmis;
• 1867 – iš Varšuvos generalgubernatoriui pavaldžios Augustavo gubernijos (iki 1837 m. vaivadija) šiaurinių apskričių sudaryta Suvalkų gubernija. Nuo tol Užnemunė pradėta vadinti Suvalkija;
• 1874 – Rusijos caro Aleksandro II įsakymu panaikinta rekrūtų prievolė, įvesta visuotinė karo prievolė;
• 1990 – įkurta Lietuvos sveikuolių sąjunga;
• 1991 – Sausio įvykiai: naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją sovietų desantininkai užėmė Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Žuvo 14 žmonių, buvo sužeisti apie 1000 žmonių.
• 1991 – darbą pradėjo laikinoji studija Kauno radiofone, bei televizijos studija Sitkūnuose;
• 1991 – Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas atleido Albertą Šimėną iš Ministro Pirmininko pareigų kaip nežinia kur esantį ir negalintį vykdyti savo pareigų. Premjeru paskirtas Gediminas Vagnorius;
• 1991 – sovietų statytiniai paskelbė nuo 22 iki 6 valandos visoje Lietuvoje įvedą komendanto valandą;
• 1992 – Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pasirašė deklaraciją dėl draugiškų tarpvalstybinių santykių;
• 2003 – paskelbtas paminklo Lietuvos himnui ir jo autoriui Vincui Kudirkai konkursas;
• 2004 – 15-ąjį jubiliejų šventė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus;
• 2005 – prezidentas Valdas Adamkus priėmė Lenkijos seimo pirmininką Vlodzimežą Cimoševičių su kuriuo aptarė dvišalius santykius.

Gimimo dienos

• 1831 m. – Jonas Katelė, Lietuvos kunigas, švietėjas, daraktorius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo ir slaptųjų lietuviškųjų vakarų ir lietuvių mokyklų organizatorius (m. 1908 m.).
• 1870 m. – Felicijonas Lelis, Lietuvos visuomenės veikėjas, kunigas (m. 1949 m.).
• 1873 m.:
  • Juozas Gudavičius, vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius (m. 1939 m.).
  • Pranas Markūnas, Lietuvos statybos inžinierius, gelžbetonio konstrukcijų projektavimo ir statybos Lietuvoje vienas pradininkų (m. 1964 m.).
• 1884 m. – Adomas Jasenauskas, Lietuvos kunigas, spaudos darbuotojas (m. 1944 m.).
• 1890 m. – Balys Giedraitis, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1941 m.).
• 1891 m. – Jonas Kirlys, Lietuvos pedagogas, spaudos kolekcininkas (m. 1985 m.).
• 1892 m. – Vladas Lašas, Lietuvos gydytojas fiziologas, alergologas. Alergologijos pradininkas Lietuvoje (m. 1966 m.).
• 1894 m. – Elena Gimbutienė-Karosaitė, Lietuvos agronomė, genetikė (m. 1982 m.).
• 1896 m. – Juozas Barzda-Bradauskas, Lietuvos karinis veikėjas, inžinierius, brigados generolas (m. 1953 m.).
• 1906 m. – Viktoras Bergas, Lietuvos gamtosaugininkas (m. 1983 m.).
• 1907 m. – Petras Armonas, violončelininkas, pedagogas, dirigentas, vargonininkas (m. 1997 m.).
• 1913 m. – Vytautas Aukščiūnas, Lietuvos baleto artistas (m. 1999 m.).
• 1916 m. – Mečislovas Valius, Lietuvos mokslininkas, zoologas (m. 1996 m.).
• 1929 m. – Margarita Gedvilaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1932 m. – Vanda Briedienė, ekonomistė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1934 m. – Andrius Gelčys, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1940 m. – Rasa Andrašiūnaitė, Lietuvos teatro veikėja, dramaturgė (m. 2003 m.).
• 1942 m. – Eduardas Juchnevičius, Lietuvos grafikas, poetas.
• 1943 m.:
  • Benediktas Juodka, Lietuvos biochemikas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius ir rektorius.
  • Jurgis Dvarionas, Lietuvos smuikininkas, pedagogas, muzikos kritikas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos inžinierė, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė ir to režimo tyrėja.
• 1944 m. – Rimgaudas Silvestras Sinkus, inžinierius mechanikas, Lietuvos fantastikos rašytojas.
• 1945 m. – Alvydas Vasaitis, pianistas ir dirigentas.
• 1947 m. – Jurgis Kunčinas, poetas, eseistas, vertėjas (m. 2002 m.).
• 1948 m. – Stasė Eitavičienė-Baltrūnaitė, pedagogė, Lietuvos ir Biržų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m.:
  • Jonas Dabrila, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kęstutis Kuodis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Henrikas Čerapas, Lietuvos tapytojas neoekspresionistas, grupės „Angis“ narys.
• 1954 m. – Oskaras Jusys, Lietuvos diplomatas, politinis veikėjas.
• 1956 m. – Algirdas Žandaras, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Ilona Jukonienė, Lietuvos botanikė, biomedicinos mokslų daktarė, vienintelė profesionali briologė Lietuvoje.
• 1960 m. – Linas Bieliauskas, gydytojas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Rolandas Valiūnas, teisininkas, verslo teisės advokatas, advokatų kontoros „LAWIN“ vadovas.
• 1973 m.:
  • Aidas Kėsas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Gintaras Juodeikis, Lietuvos futbolininkas. Buvęs Lietuvos rinktinės saugas.
• 1980 m. – Zita Užlytė, Lietuvos pedagogė, politinė veikėja.
• 1983 m. – Tomas Mikuckis, Lietuvos futbolininkas.
• 1984 m.:
  • Gediminas Navickas, Lietuvos krepšininkas.
  • Kęstutis Navickas, Lietuvos badmintonininkas.
• 1988 m. – Vaida Žūsinaitė, lietuvių lengvaatletė, ilgų nuotolių bėgikė.

Mirtys

• 1593 m. – Simonas Budnas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės reformacijos veikėjas, Biblijos kritinės egzegezės pradininkas LDK (g. 1530 m.).
• 1654 m. – Jonušas Kiška, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas (g. 1586 m.).
• 1733 m. – Liudvikas Atanazas Kersnickis, oratorius, pedagogas, rašytojas, jėzuitas (g. 1678 m.).
• 1855 m. – Frydrichas Vilhelmas Horchas, pirmasis Klaipėdos spaustuvininkas, lietuvių kalba spausdinęs knygas ir laikraštį „Lietuvininkų prietelis“ (g. 1778 m.).
• 1888 m. – Juzefas Čechavičius, Lietuvos fotografas (g. 1818 m.).
• 1894 m. – Jurgis Aleksandravičius, Lietuvos ir Lenkijos botanikas, visuomenės veikėjas (g. 1819 m.).
• 1913 m. – Vladislovas Dmachauskas, Lietuvos ir Lenkijos tapytojas (g. 1838 m.).
• 1965 m. – Kazimieras Simaška, Lietuvos teatro aktorius (g. 1914 m.).
• 1972 m. – Jurgis Vasaitis, gydytojas, medicinos mokslų kandidatas (daktaras), Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (g. 1922 m.).
• 1975 m. – Juozas Končius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, teologijos daktaras (g. 1891 m.).
• 1976 m. – Dina Kuncevič, gydytoja rentgenologė, medicinos mokslų daktarė (g. 1900 m.).
• 1985 m. – Irena Trečiokaitė-Žebenkienė, lietuvių dailininkė, pedagogė, visuomenės veikėja (g. 1909 m.).
• 1989 m. – Liudvikas Abraitis, Lietuvos energetikas, informatikas (g. 1938 m.).
• 1990 m. – Kazys Jasinskas, Lietuvos muzikologas, vertėjas (g. 1925 m.).
• 1991 m.:
  • Algimantas Petras Kavoliukas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1939 m.).
  • Alvydas Kanapinskas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1952 m.).
  • Alvydas Matulka, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1955 m.).
  • Apolinaras Juozas Povilaitis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. (g. 1937 m.).
  • Darius Gerbutavičius, vienas iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1973 m.).
  • Ignas Šimulionis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1973 m.).
  • Loreta Asanavičiūtė, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindama Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1967 m.).
  • Rimantas Juknevičius, vienas iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1966 m.).
  • Rolandas Jankauskas, vienas iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1969 m.).
  • Titas Masiulis, vienas iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1962 m.).
  • Vidas Maciulevičius, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (g. 1966 m.).
  • Virginijus Druskis, vienas iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (g. 1969 m.).
  • Vytautas Vaitkus, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. (g. 1943 m.).
• 1996 m. – Alfonsas Dargis, Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas, poetas (g. 1909 m.).
• 1998 m. – Antanas Būdvytis, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, politinis bei visuomenės veikėjas. (g. 1928 m.).
• 2008 m.:
  • Giedrius Mackevičius, Lietuvos teatro aktorius, režisierius, dramaturgas, choreografas, pedagogas (g. 1945 m.).
  • Sergejus Larinas, Lietuvos dainininkas (tenoras) (g. 1956 m.).
• 2010 m. – Pranas Lapė, Lietuvos tapytojas, grafikas (g. 1921 m.).
• 2021 m. – Vytautas Rančelis, lietuvių genetikas (g. 1938 m.).
• 2022 m. – Aldona Marija Urbonavičiūtė-Šatienė, lietuvių pedagogė (g. 1945 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1559 – Elžbieta I karūnuota Anglijos karaliene;
• 1733 – Didžiosios Britanijos parlamento narys Eduardas Ogltorpas (Edward Oglethorpe) su 130 kolonistų atvyko į Čarlstoną dabartinėse JAV kurti čia kolonijos, kuri vėliau karaliaus Jurgio II (George II) garbei pavadinta Džordžija;
• 1864 – Rusijoje įvestos zemstvos – gubernijų ir apskričių savivaldybės;
• 1893 – Didžiojoje Britanijoje įkurta Leiboristų partija, o jos lyderiu tapo Keiras Hardis (Keir Hardie);
• 1910 – pirmą kartą iš Niujorko „Metropoliteno“ operos tiesiogiai per radiją transliuotos dvi operos – „Pagliacci“ ir „Cavalleria Rusticana“;
• 1915 – galingas žemės drebėjimas supurtė Avecano miestą centrinėje Italijos dalyje – žuvo 30 tūkst. žmonių;
• 1935 – per plebiscitą Saro regionas balsavo už priklausymą Vokietijai;
• 1953 – naujienų agentūra TASS paskelbė, kad Sovietų Sąjungoje suimti devyni „gydytojai teroristai“, kurie, klastodami diagnozes bei išrašydami kenksmingus vaistus, siekė Politbiuro narių mirties;
• 1982 – Vašingtone į Potomako upę nukritus lėktuvui žuvo 77 žmonės;
• 1989 – Didžiojoje Britanijoje kompiuterių darbą paralyžiavo virusas „Penktadienis 13 diena“;
• 1993 – dėl pablogėjusios sveikatos iš Berlyno kalėjimo paleistas buvęs Rytų Vokietijos vadovas Erichas Honekeris (Erich Honecker) išskrido lėktuvu pas savo dukterį į Čilę;
• 1998 – aviakompanijos „Ariana Afghan Airlines“ krovininiam lėktuvui Pakistane įsirėžus į kalnus, žuvo visi juo skridę keleiviai – 51 žmogus;
• 1999 – netikėtai devalvavusi savo nacionalinę valiutą Brazilija sukėlė sumaištį tarptautinėse finansų rinkose;
• 2000 – už įsakymą šaudyti į komunistinės Rytų Vokietijos piliečius, mėginusius bėgti į Vakarus, buvęs šalies lyderis Egonas Krencas (Egon Krenz) sėdo į kalėjimą;
• 2000 – vienas iš kompiuterių programinės įrangos milžinės Microsoft įkūrėjų Bilas Geitsas (Bill Gates) atsisakė kompanijos vadovo posto, patikėdamas jį savo pavaduotojui Stivui Bolmeriui;
• 2001 – mažiausiai 725 žmonės žuvo per 7,6 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimą, supurčiusį Centrinę Ameriką;
• 2004 – Didžiosios Britanijos žudikas Haroldas Šipmenas (Harold Shipman), nuteistas 2000 m. už 15 pacientų nužudymą, buvo rastas pasikoręs.

Gimimo dienos

• 1334 m. – Henrikas II, Kastilijos karalius, Leono karalius, Galisijos karalius, valdė nuo 1366 m. balandžio 5 d. iki 1367 m. balandžio mėn. ir nuo 1369 m. kovo 22 d. iki mirties (m. 1379 m.).
• 1655 m. – Bernaras de Monfokonas, prancūzų filologas, archeologas, istorikas. Vienas archeologijos ir paleografijos pradininkų (m. 1741 m.).
• 1830 m. – Augustas Daugulis, pirmasis profesionalus latvių grafikas (m. 1899 m.).
• 1858 m. – Oskaras Minkovskis, vokiečių patofiziologas, terapeutas. Matematiko ir fiziko Hermano Minkovskio brolis (m. 1931 m.).
• 1876 m. – Janis Akurateris, Latvijos pedagogas, latvių rašytojas neoromantikas (m. 1937 m.).
• 1919 m. – Igoris Sergejevičius Gouzenko, sovietų GRU karininkas, kriptografas SSRS ambasadoje (Otavoje), slaptaraščių šifruotojas, vėliau perėjęs į Vakarų pusę (m. 1982 m.).
• 1927 m. – Sydney Brenner, 2002 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• 1929 m. – Joe Pass, džiazo gitaristas (m. 1994 m.).
• 1941 m. – Ahmet Necdet Sezer, dešimtasis ir dabartinis Turkijos Respublikos prezidentas. Didžioji Turkijos nacionalinė asamblėja (Türkiye Büyük Millet Meclisi) jį išrinko 2000 m. gegužės 16 d. kuomet pasibaigė dešimtmetį šalį valdžiusio Süleyman Demirel kadencija. Sezeras yra sekuliaristas, dėl to kartais kyla nesutarimų su proislamiškų pažiūrų ministru pirmininku Recep Tayyip Erdogan.
• 1970 m. – Mustafa Sandalas (Musti), turkų pop dainininkas.
• 1973 m. – Nikolajus Chabibulinas, ledo ritulio žaidėjas žaidžiantis vartininko pozicijoje NHL Edmonton „Oilers“ komandoje.
• 1977 m. – Orlando Jonathan Blanchard Bloom, britų aktorius, gerai žinomas kaip elfų princo vaidmens atlikėjas trilogijoje Žiedų valdovas.
• 1982 m. – Giljermas Sebastianas Korija, buvęs profesionalus Argentinos tenisininkas.

Mirtys

• 86 m. pr. m. e. – Gajus Marijus, senovės Romos politikas ir karvedys, per savo karjerą išrinktas konsulu septynis kartus (g. 157 m. pr. m. e.).
• 888 m. – Karolis III Storasis, 884–887 m. Vakarų frankų karalius Karolis II, 876–887 m. Rytų frankų karalius, 881–887 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius (g. 839 m.).
• 1871 m. – Kawakami Gensai, japonų karys, vienas iš keturių didžiųjų Hitokiri (pažodžiui: „Žmonių žudikas“), kovojęs prieš vakariečius įsileidžiantį Tokugavos šiogūnatą, norėdamas, kad visi svetimšaliai būtų išvyti (g. 1834 m.).
• 1931 m. – Karlis Baluodis, latvių ekonomistas, filosofijos daktaras (g. 1864 m.).
• 1941 m.:
  • Emanuelis Laskeris, Vokietijos šachmatininkas, antrasis pasaulio čempionas (g. 1868 m.).
  • Džeimsas Džoisas, vienas įtakingiausių XX a. airių rašytojų ir poetų (g. 1882 m.).
• 1988 m. – Čan Šin Kvo, Taivano įkūrėjo Čan Kai Ši (Chiang Kai-shek) sūnus ir Taivano prezidentas nuo 1978 metų (g. 1910 m.).
• 2002 m. – Gregorijus Fuentesas, sulaukęs 104 metų amžiaus ir įkvėpęs JAV rašytoją Ernestą Hemingvėjų (Ernest Hemingway) parašyti romaną „Senis ir jūra“ (g. 1897 m.).
• 2006 m. – Arnoldas Burovas, latvių animacinio kino režisierius, dramaturgas (g. 1915 m.).
• 2024 m. – Stefenas Leibatas, buvęs Australijos futbolininkas, rungtyniavęs Australijos rinktinėje (g. 1977 m.).

Šaltiniai

• Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-13 iš Wayback Machine projekto.