Rytų Armėnija
Rytų Armėnija (arm. Արևելյան Հայաստան, Areveljan Hajastan) – terminas, kuriuo armėnai vadina Armėnijos kalnyno rytinę dalį – tradicinę armėnų tautos gimtąją žemę. IV–XX amžiuose Armėnija buvo keletą kartų padalinta, o terminai Rytų ir Vakarų Armėnija buvo vartojami nurodyti dviejų skirtingų valstybių valdomas istorinės Armėnijos dalis, nors tarp jų ne visuomet buvo apibrėžta riba.[1]
Teritorijos, kurios buvo vadinamos šiuo terminu:
- Armėnijos marzpanatas (vasalinė Persijos imperijos valstybė nuo 387 m., visiškai aneksuota 428 m.) [2] po šalies padalinimo tarp Bizantijos ir Sasanidų imperijų egzistavo iki arabų užkariavimo VII amžiaus viduryje.
- Irano Armėnija (1502–1813/1828), apimanti Rytų Armėnijos laikotarpį ankstyvaisiais ir vėlyvaisiais šiuolaikinės istorijos dešimtmečiais iki Rusijos imperijos aneksijos (1813 ir 1828 m.), kuomet ji buvo įvairių Irano imperijų dalis.
- Rusijos Armėnija (1828–1917) ir tarybinė Armėnija (1920–1991), apimanti armėnų apgyvendintas teritorijas, kontroliuotas Rusijos imperijos ir Tarybų Sąjungos. Šiuo metu didžiojoje šios teritorijos dalyje esti Armėnijos Respublika.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Adalian, Rouben Paul (2010). Historical Dictionary of Armenia. Lanham, Maryland: Scarecrow Press. ISBN 978-0-8108-7450-3.
- ↑ Hacikyan, Agop Jack (2000). The Heritage of Armenian Literature: From the Oral Tradition to the Golden Age. Detroit: Wayne State University Press. ISBN 978-0-8143-2815-6.