Robertas Antinis (1898)
| Robertas Antinis | |
|---|---|
| Gimė | 1898 m. gruodžio 3 d. Kaldabrunia, Latvija |
| Mirė | 1981 m. lapkričio 19 d. (82 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Vaikai | Daiva, Robertas, Eglė |
| Veikla | dailininkas, skulptorius, pedagogas |
| Alma mater | 1933 m. Paryžiaus aukštoji dekoratyvinės dailės mokykla |
Robertas Antinis (1898 m. gruodžio 3 d. Kaldabrunioje, Ilūkstės apskritis, Latvija – 1981 m. lapkričio 19 d. Kaune) – Lietuvos dailininkas, skulptorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Rokiškyje, 1921–1922 m. piešimo kursuose Kaune, 1922–1927 m. Kauno meno mokyklos skulptūros skyriuje (1922–1925 m. tapybos pas Justiną Vienožinskį, 1925–1927 m. skulptūros pas Kajetoną Sklėrių). 1928–1933 m. studijavo Paryžiaus aukštojoje dekoratyvinės dailės mokykloje (École Nationale Supérieure des Arts Décoratifs).
Grįžęs iš užsienio, buvo Tauragės Aukštosios komercinės mokyklos, Tauragės mokytojų seminarijos, o kiek vėliau Kauno IV valstybinės gimnazijos ir Kauno valstybinės amatų mokyklos mokytoju. 1940–1951 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.[1] Jo mokiniai: Konstantinas Bogdanas, Gediminas Jokūbonis, Kazimieras Kisielis, Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė, Leonas Žuklys ir kt. Nuo 1933 m. dalyvavo parodose. Nuo 1936 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[2]
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kūrė dekoratyvines skulptūras, mažąją plastiką, paminklus. Sukūrė skulptūras paminklams: Širvintose (1927 m.), Kretingoje, Biržuose (1929–1930 m.), Rokiškyje (1931 m.), Rietave (1949 m.), Ukmergėje (1951 m.), Druskininkuose (1952 m.). Reikšmingiausi kūriniai – dekoratyvinės skulptūros: „Eglė žalčių karalienė“ Palangoje (1958 m., past. 1960 m.), „Dūdorius“ Panevėžyje (1963 m., past. 1974 m.), „Kanklininkas“ Kaune (1968 m., past. 1975 m.), „Bičiulystė“ Klaipėdoje (1981 m.).
Parengė projektus memorialiniams muziejams Salaspilyje (Latvija, 1963 m.) ir Kauno IX forte (1970 m.). Kai kurios dailininko skulptūros yra sukurtos kartu su sūnumi Robertu Antiniu (jaunesniuoju).[3]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1969 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
- 1969 m. LSSR valstybinė premija
- 1973 m. LSSR liaudies dailininkas
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1977 m. Kaune, prie Menininkų namų, įrengtas R. Antinio ir sūnaus Roberto skulptūrų skveras
- 1988 m. SSRS ryšių ministerija išleido meninį ženklintą pašto voką
- 1988 m. prie namo Kaune, Laisvės al. 48, atidengta memorialinė lenta (skulpt. Robertas Antinis jaun.) [4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://roda-art.lt/1x1/1x1-robertas-antinis-vyresnysis.html
- ↑ Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius: Mintis, 1984. – 61-62 p.
- ↑ Giedrė Jankevičiūtė. Robertas Antinis (1898). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 77
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=ANTINIS%20ROBERTAS Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Robertas Antinis / Stasys Budrys. – Vilnius: Vaga, 1968. – 56 p.: iliustr.
