Rega

Rega – pojūtis, kurio pagalba galima suvokti šviesą, spalvas, daiktų išsidėstymą erdvėje. Dažniausiai regima akimis, kurių tinklainėje susidaręs vaizdas regos nervu perduodamas į smegenų regos sritį.

Žmogaus akies sandaros lentelė

Eilės nr.	Lietuviškas pavadinimas	Lotyniškas pavadinimas	Angliškas pavadinimas	Aprašymas
1.	Tinklainė	Retina	Retina	Nervinis, juntamasis akies obuolio sluoksnis.
2.	Gyslainė	Choroidea	Choroid	Plona, minkšta membrana, kurioje gausus kapilarų tinklas.
3.	Regos nervas	Nervus opticus	Optic nerve	Jungia tinklainę su smegenimis.
4.	Regos nervo diskas	Discus nervi optici	Optic disc	Vieta, kur tinklainės ganglinių ląstelių aksonai išeina iš akies.
5.	Stiklakūnis	Corpus vitreum	Vitreous humour	Skaidri, bespalvė, drebučių konsistencijos masė.
6.	Odena	Sclera	Sclera	Skaidulinis akies obuolio dangalas.
7.	Vandeninga terpė	Humor aquosus	Aqueous humour	Skaidrus, drebučių pavidalo skystis.
8.	Lęšiukas	Lens	Lens	Dvigubai išgaubtos formos struktūra.
9.	Rainelė	Iris	Iris	Reguliuoja į akį patenkantį šviesos srautą.
10.	Ragena	Cornea	Cornea	Laužia šviesos spindulius.
11.	Krumplynas	Corpus ciliare	Ciliary body	Laiko lęšiuką, keičia jo formą akomoduojant akį.

Žmogaus regos mechanizmas

Atvaizdas žmogaus akyje formuojamas taip : optinė spinduliuotė, atsispindėjusi nuo bet kurio daikto, į kurį žiūrime, taško, yra laužiama akies lęšiuko, akies optinių terpių: ragenos, kamerų skysčių ir stiklakūnio. Lūžę spinduliai susikerta tinklainėje, ir susidaro tikras, bet sumažintas ir apverstas daikto atvaizdas.

Toliau tinklainėje, kuri sudaryta iš keleto sluoksnių, vyksta šviesos signalų registracija: šviesa, veikdama jai jautrių ląstelių receptorius, sukelia juose fotochemines, reakcijas; tada ląstelėje generuojamas veikimo potencialas, kuris nervinėmis skaidulomis perduodamas į smegenų žievės regos centrus ir čia virsta regos pojūčiu (šviesos pojūčiu).

Akies tinklainėje yra dviejų tipų fotoreceptoriai: kūgeliai ir stiebeliai. Beveik visi kūgeliai išsidėstę centrinėje tinklainės dalyje ir sudaro vadinamąją geltonąją dėmę. Jie yra jautrūs spektro regimosios dalies optinei spinduliuotei, tačiau sugeria šviesą tiktai esant pakankamai dideliam tinklainės apšviestumui, taip pat garantuoja spalvinę regą.

Žmogaus akies tinklainėje yra trijų rūšių skirtingo jautrumo kūgeliai, kurie atsakingi už vienos iš trijų spalvų jutimą, t. y. jie skirtingai reaguoja į įvairios spektrinės sudėties šviesą, kurioje pačiomis įvairiausiomis proporcijomis susimaišiusios trys pagrindinės spalvos: žalia, raudona ir mėlyna. Akis yra jautriausia 555 nm optinei spinduliuotei, t, y. geltonai-žaliai šviesai. Stiebeliai yra išsidėstę periferinėse tinklainės srityse, labiau jautrūs šviesai ir garantuoja periferinį bei achromatinį regėjimą tamsoje.

Regos aštrumas

Akies gebėjimą atskirti du taškus, esančius vienas nuo kito tam tikru mažu atstumu, apibūdina regos aštrumas. Jis charakterizuojamas mažiausiu kampiniu nuotoliu (regos kampu) tarp dviejų šviečiančių taškų, kuriuos akis dar išskiria. Normali akis, esant pakankamam objekto apšvietimui, skiria maždaug vienos kampinės minutės (ԑ= 1') dydžio objektus , pavyzdžiui, tokiu kampu matoma 1 cento moneta, esanti 7 m atstumu. Šis kampas yra paaiškinamas akies anatomine sandara.

Kadangi tinklainėje yra kūgeliai, kurių skersmuo yra 2-4 µm, o vienos minutės kampą atitinka 4-5 µm dydžio atvaizdas tinklainėje, todėl du artimiausius daikto taškus galima matyti atskirai tik tada, kai jų atvaizdas patenka į du skirtingus kūgelius, tarp kurių yra nors vienas nesudirgintas kūgelis. Jei dviejų taškų vaizdai yra vienas šalia kito esančiuose kūgeliuose, tai jie užsikloja ir susilieja, taip matyti tik vienas taškas. Normalus regos aštrumas lygus 1‘ tačiau jis gali būti ir geresnis ir tai nereiškia, jog akis turi ydą. Realus normalios akies regos aštrumas yra nuo 2‘ iki 4‘.

Pagrindiniai regos sutrikimai

Trumparegystė

Akių gebėjimo laužti šviesos spindulius yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Esant trumparegystei, akies laužiamoji galia per stipri palyginus su akies ašies ilgiu, taigi vaizdas gaunamas neryškus.

Akis su trumparegystės sutrikimu

Toliaregystė

Akių gebėjimo laužti šviesos spindulius yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės, todėl žmogus geriau mato toli esančius daiktus, ir blogai – esančius arti.

Akis su toliaregystės sutrikimu

Katarakta

Akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo gerai matyti. Tai viena iš pagrindinių aklumo priežasčių. Pagrindinis simptomas - neryški rega.

Daltonizmas

Įgimtas nesugebėjimas skirti kai kurių spalvų (dažniausiai žalios ir raudonos). Pasitaiko daugiausia vyrams, perduodamas paveldėjimo keliu. Yda susijusi su tinklainės receptorių (kūgelių) nevisavertiškumu.

Astigmatizmas

Regėjimo sutrikimas, lemiantis neryškų matymą. Esant astigmatistiniams pakitimams, akies ragena yra netaisyklingos formos ir tai sukelia regėjimo problemų. Ši liga dažniausiai yra paveldima, o kai kuriems gali atsirasti po akių ligos, traumos ar operacijos.

Informacijos šaltiniai

• J.Butrimaitė, A.Dementjev, G.Dikčius, R.Gadonas, J. Jasevičiūtė, V. Karenauskaitė, V. Sirutkaitis, V. Smilgevičius (2004). Vadovėlis Fizika biomedicinos ir fizinių mokslų studentams 2 dalis, Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 352 psl.
• Akių ligos Archyvuota kopija 2014-11-24 iš Wayback Machine projekto.