Pajonija

Senovės Europos istorinis regionas Pajonija (Παιονία)

Šalis	Makedonija, Bulgarija
Tautos	Pajonai
Valstybės	V-III a. pr. m. e.
Miestai	Stobis
Vėlesnis pav.	Makedonija
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Senovės Europos istoriniai regionai: Graikija, Pajonija, Ilyrija, Trakija, Panonija, Italija, Ispanija, Galija, Retija, Norikas, Britanija, Hibernija, Germanija, Dakija, Skitija

Pajonija (gr. Παιονία, lot. Paeonia) – senovinis regionas Balkanų pusiasalio centrinėje dalyje. Užėmė beveik visą dabartinės Makedonijos teritoriją ir pietvakarinę Bulgariją.

Geografija

Pajonija buvo neaiškiai apibrėžtas aukštumų regionas, įsiterpęs tarp Trakijos rytuose ir Ilyrijos vakaruose. Piečiau jo buvo Senovės Makedonija, o šiauriau – Dardanija.

Regionui būdingos aukštumos, kurias dalino dvi didelės upės – Strimonas (rytinė) ir Aksijas (vakarinė). Dauguma pajonų genčių gyveno Strimono aukštupyje. Tai buvo agrianai, siropajonai, doberiai. Prie Aksijo intako Bregalnicos gyveno laajai, deronai, ir iš čia kilo Pajonijos karalystė. Į vakarus nuo Aksijo gyveno amolpiai. Piečiausia pajonų riba buvo Pelagonija.

Raida

Pajonai buvo indoeuropoečiai, kalbėję pajonų kalba, kuri buvo tarpinė tarp ilyrų ir trakų kalbų. Juos mini Homeras, kovojančius Trojos pusėje, ir vadovaujamus Pyraechmes ir Asteropaeus.

I tūkst. pr. m. e. pradžioje, manoma, Pajonija siekė Egėjo jūrą, t. y. apėmė Aksijo žemupį. Tuo metu ji valdė istorinius Migdonijos, Krestonijos regionus. Gali būti, kad jie valdė netgi Žemutinę Makedoniją ir Pieriją, bet apie IX a. pr. m. e. iš čia išstumti makedonų.

Nuo maždaug VI a. pr. m. e. pro pietines pajonų teritorijas žygiavo Achemenidų armija, ir tada pajonai galutinai neteko savo pietinių teritorijų.

Apie V–IV a. pr. m. e. pajonų gentys buvo suvienytos į Pajonijos karalystę su centru Bylazoroje (vėliau – Stobi). Ji sudarė sąjungą su Ilyrija ir ne kartą kėlė grėsmę stiprėjančiai Senovės Makedonijai pietuose.

Tačiau Makedonijos Filipas II reorganizavo armiją ir 358 m. pr. m. e. užpuolė Pajoniją, tuo metu valdomą karaliaus Agis. Pralaimėjusi Pajonija tapo Makedonijos vasale, nors pajonai išsaugojo dinastinę liniją. Joje prasidėjo sparti helenizacija ir makedonizacija. 280 m. pr. m. e. Pajoniją nusiaubė keltai, vėliau dardanai. 217 m. pr. m. e. Pajonija atkūrė valstybingumą, tačiau Makedonijos Filipas V (220–179) ją vėl įjungė į Makedoniją. 146 m. pr. m. e. Makedonijos karalystę galutinai nukariavo Romos imperija, ir Pajonija tapo Makedonijos provincijos dalimi. Pajonai palaipsniui išnyko, kaip ir regiono pavadinimas. Nuo Romėnų laikų Pajonija buvo laikoma didesnio Makedonijos regiono dalimi.

Žinomi valdovai

Visos datos – prieš mūsų erą.

Agis ? – 359
Lycceius 356–340
Patraus 340–315
Audoleon 315–285
Ariston 286–285
Leon 278–250
Dropion 250–230
Bastareus ? – ?

Nuorodos