iBet uBet web content aggregator. Adding the entire web to your favor.

Padujos botanikos sodas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	ii, iii
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 824
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1997 (21-oji sesija)
Padujos botanikos sodas šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Padujos botanikos sodas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Padujos botanikos sodas (it. Orto botanico di Padova) – botanikos sodas šiaurės rytų Italijoje, Padujoje.^[1] Įkurtas Venecijos respublikos laikais 1545 m.^[2] šis botanikos sodas yra seniausias pasaulyje, išlikęs originalioje vietoje. Sodas sujungtas su Padujos universitetu ir užima daugiau nei 22 000 m² plotą, žinomas dėl originalių ir istorinių objektų.

Padujos botanikos sodas iš pradžių buvo įkurtas specialiai medicinos augalų auginimui, taip pat studentų mokymui. Bėgant laikui sode atsirado įvairių augalų iš viso pasaulio, ypač iš Venecijos respublikos šalių partnerių.

Šiais laikais sode saugomos įvairios retos augalų rūšys. Seniausias iki šiol išlikęs augalas yra 1585 m. palmė. Taip pat šiame sode auga XVIII a. dviskiautis ginkmedis ir magnolija, kurie laikomi seniausiais Europoje.

1997 m. botanikos sodas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Centre, UNESCO World Heritage. „Botanical Garden (Orto Botanico), Padua“. UNESCO World Heritage Centre (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-05-02.
↑ „Botanical Garden | OrtoBotanico di Padova“. www.ortobotanicopd.it. Nuoroda tikrinta 2021-05-02.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai