Nobelio ekonomikos premija
Nobelio ekonomikos premija | |
Claudia Goldin, 2023 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatė | |
Skiriama už | ypatingus nuopelnus ekonomikos moksle |
---|---|
Remia | Sveriges Riksbank |
Vieta | Stokholmas, Švedija |
Šalis | Švedija |
Skiria | Švedijos karališkoji mokslų akademija |
Apdovanojimai | 11 mln. Švedijos kronų (2023)[1] |
Pirmasis apdovanojimas | 1969 m. |
Dabartinis laimėtojas | Claudia Goldin ((2023) |
Svetainė | nobelprize.org |
Nobelio ekonomikos premija – Nobelio premijos nominacija, prestižiškiausias ir garbingiausias pasaulyje apdovanojimas už nuopelnus ekonomikos mokslui. Tai labai didelės pagarbos ženklas. Jį kasmet įteikia Švedijos karališkoji mokslų akademija. Apdovanojimą sudaro auksinis medalis, diplomas bei piniginė premija, kuri paskutiniaisiais metais yra lygi 10 milijonų Švedijos kronų (apie 1 milijonas eurų arba 1,3 milijono JAV dolerių).
Premija teikiama nuo 1969 metų.
Premija ekonomikos srityje nebuvo Alfredo Nobelio testamento dalis, tačiau 1969 metais Nobelio fondas, gavęs Švedijos Banko paramą, įtraukė ir šį apdovanojimą šalia penkių, jau seniai teikiamų apdovanojimų sąrašo.
Apdovanojimo nugalėtojas paskelbiamas iš anksčiau atrinktų nominantų. Jis paskelbiamas po Apdovanojimo Komiteto, Akademijos socialinių mokslų tarybos pasirinkimų bei visos Akademijos slapto balsavimo. Laureatas paskelbiamas kiekvieną spalį, o apdovanojimas įteikiamas Stokholme gruodžio 10 dieną.
Laureato nustatymo tvarka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kandidatų bei laureatų atrinkimu yra atsakingas Ekonomikos Premijos Komitetas. Kiekvienais metais mokslininkams, Nobelio Akademijos nariams įvairių universitetų profesoriams daugybėje pasaulio šalių išsiunčiama tūkstančiai laiškų su prašymais nurodyti pretendentus Ekonomikos premijai gauti. Laiškai siunčiami:
- Mokslų Akademijos nariams Švedijoje bei kitose užsienio šalyse;
- Komiteto, atsakingo už Alfredo Nobelio Atminimo Premiją Ekonomikos Moksle, nariams;
- Ekonomikos premijos laureatams;
- Bent šešiems universitetams ar koledžams Mokslų Akademijos atrinktiems tais metais;
- Kitiems mokslininkams, kurie Akademijos nuomone gali teikti savo kandidatūras.
Speciali ekspertų komanda ir laureatų atrinkimo komitetas, išnagrinėję susidariusį sąrašą, Akademijai pateikia rekomendacijas. Savo ruožtu Akademija balsuoja dėl lemiamo laureatų sąrašo. Rezultatai skelbiami iš karto po balsavimo kiekvienų metų spalio viduryje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ekonomikos Premija nebuvo originaliojo Alfredo Nobelio testamento teksto dalimi, tačiau 1968 metais trijų šimtų metų jubiliejų šventęs Švedijos Bankas nutarė inicijuoti naujos premijos atsiradimą. Premija, oficialiai pavadinta The Central Bank of Sweden Prize in Economic Sciences in Memory of Alfred Nobel, pirmą kartą įteikta 1969 metais.
Čikagos mokykla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1969 metų, kai jungtinė (dviem asmenims) premija buvo įtekta Norvegijos ir Nyderlandų ekonomistams Ragnarui Frischui ir Janui Tinbergenui, premiją daugiausiai laimėjo JAV ekonomistai, kurių daugumą sudarė Čikagos mokyklos atstovai. Tačiau ją yra laimėjęs ir daugeliui Čikagos mokyklos teiginių oponuojantis Jozefas Stiglicas.
Principai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Premijos įteikimo principai, taisyklės ir eiga yra nustatyti pagal kitas jau daugelį metų gyvavusias originalias Nobelio premijas, – t. y. fizikos, chemijos, fiziologijos ir medicinos, literatūros bei taikos. Premija skiriama ne „išsiskiriantiems asmenims“, o asmenims dėl jų išsiskiriančių pasiekimų tam tikrose srityse. Statutas nustato, kad „premija kasmet bus skiriama asmeniui už darbus ekonomikos mokslui pagal nuostatas, išreikštas Alfredo Nobelio 1895 metų lapkričio 27 dienos testamente“.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
- ↑ „The Nobel Prize amounts“. Nobelprize.org. Suarchyvuota iš originalo 2018-07-20. Nuoroda tikrinta 2021-10-08.