Magnis
Magnis (Mg) | |
---|---|
Periodinė grupė | |
Atomo numeris |
12 |
Išvaizda |
sidabriškai balta |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
24,3050(6) а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys |
160 pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
737,7 kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija |
[Ne] 3s² |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys |
136 pm |
Jono spindulys |
? pm |
Elektroneigiamumas |
1,31 (pagal Polingą) |
Elektrodo potencialas |
? |
Oksidacijos laipsniai |
+2 |
Termodinaminės savybės | |
Tankis |
1,74 g/cm³ |
Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas |
156 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra |
922 K |
Lydymosi šiluma |
8,949 kJ/mol |
Virimo temperatūra |
1380 K |
Garavimo šiluma |
127,6 kJ/mol |
Molinis tūris |
13,97 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė |
? |
Gardelės periodas |
? Å |
Magnis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Mg, eilės numeris 12.
Biologinė reikšmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Magnis – vienas būtiniausių mikroelementų sportuojantiems ir besilaikantiems dietų. Jis stiprina kaulus ir nervų sistemą. Magnio netenkama piktnaudžiaujant alkoholiu, riebiu maistu, badaujant. Ypač daug jo išsiskiria su prakaitu aktyviai sportuojant. Dėl to gali pradėti traukti mėšlungis, sutrikti širdies veikla.
Magnio gausu riešutuose, razinose, vynuogėse, grūduose, kopūstuose, morkose, grikiuose, sojų pupelėse, ryžiuose. Daugiausia magnio turi migdolai. Rekomenduojama magnio dienos norma – 350 mg.
Degimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Magnis yra labai degus metalas. Tačiau nors magnio miltelius ar plonas juosteles uždegti palyginus lengva, stambesni gabalai užsiliepsnoja gana sunkiai. Sykį uždegus, magnį užgesinti labai sunku, nes jis gerai dega ne tik ore, bet ir gryname azote (susidarant magnio nitridui) bei anglies diokside (susidarant magnio oksidui ir angliai). Dėl lengvumo bei tvirtumo magnis ar daug magnio turintys lydiniai naudojami karinėje technikoje. Mūšio metu ar kraštutinių bandymų sąlygomis ten pasitaiko metalo gaisrų. Pavyzdžiui, pirmieji amerikiečių B-29 bombonešio variantai (šis lėktuvas numetė atomines bombas II pasauliniame kare) turėjo netobulą variklį, kuris įkaisdavo tiek, jog užsiliepsnodavo iš aliuminio-magnio lydinio pagamintos konstrukcijos. Nors buvo įrengta speciali ugniasienė, gaisras ją pradegindavo greičiau nei per 90 sekundžių en. Bandant SR71, sykį sprogo padangos ir lėktuvui leidžiantis nuo trinties užsiliepsnojo magnio ratai – liepsna išplito po visą lėktuvą, tačiau pilotas spėjo pasitraukti [1].
Magnis dega labai ryškia balta liepsna, kuri praeityje buvo naudojama ryškiam šviesos šaltiniui fotografavimo metu gauti. Kai kuriose srityse (jūroje, fejerverkuose) magnis šiam tikslui tebenaudojamas ir dabar.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senovėje magnio dioksidas buvo laikomas rūdos, vadinamos lapis magnes (lotynų k. – didelis akmuo), rūšimi ir todėl buvo pavadintas magnesia. Gali būti, kad Turkijos miestas Manisa, anksčiau graikų vadintas Magnezija, taip buvo pavadintas dėl gausių magnio klodų apylinkėse. Viduramžiais buvo išskiriama magnesia nigra (juodasis junginys) ir magnesia alba (baltasis junginys) – iš pastarojo 1808 m. anglas Humphry Davy elektrolizės būdu ir išgavo magnį, jį iš pradžių pavadinęs magnium.