Limburgo kunigaikštystė

	Hertogdom Limburg ; Limburgo kunigaikštystė
	Šventosios Romos Imperijos kunigaikštystė
	Herbas
	Location of
Sostinė	Limburgas
Kalbos	Limburgo tarmė
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Susikūrė	1065 m., 1065
- Prijungta prie Prancūzijos	1794 m.

Limburgo kunigaikštystė, kitaip Limburgo hercogystė (ol. Hertogdom Limburg) – istorinė valstybė dabartinėje rytų Belgijoje (Limburgo provincija), pietryčių Nyderlanduose (Limburgo provincija) ir vakarų Reino krašte-Pfalce (Vokietija), egzistavusi XI–XVIII a. Priklausė Šventajai Romos Imperijai kaip viena iš Septyniolikos Provincijų.

Istorija

Kunigaikštystė įkurta XI a. Žemutinės Lotaringijos sudėtyje. Pirmuoju kunigaikščiu laikomas Valeranas, Žemutinės Lotaringijos kunigaikščio Frederiko žentas, kuris iš pradžių titulavosi grafu, jo jo palikuonys gavo kunigaikščių titulą. 1214 m. Limburgo valdančioji dinastija užvaldė Liuksemburgo grafystę ir nuo tada žinoma kaip Liuksemburgų dinastija. Pačiame Limburge, tuo tarpu, 1283 m. prasidėjo įpėdinystės karas, po kurio kunigaikštystės soste 1288 m. įsigalėjo Brabanto kunigaikščiai. Taip Limburgo istorija pateko į Brabanto istorijos orbitą.

1404 m. Brabanto ir Limburgo soste įsigalėjo Burgundų Valua dinastija ir taip kunigaikštystė įjungta į Burgundijos Nyderlandus. Po 1477 m. Nansi mūšio, kurio metu Burgundijos kunigaikštystė atiteko Prancūzijai, Limburge įsigalėjo Habsburgai. Limburgą sujungus su daug mažesnių feodalinių valdų, suformuota viena iš Septyniolikos Provincijų. 1512 m. Limburgas priskirtas Šventosios Romos imperijos Burgundijos apskričiai.

Po Nyderlandų revoliucijos, 1648 m. Vestfalijos sutartimi kunigaikštystė padalinta: šiaurinė jos dalis atiteko Nyderlandams, o pietinė teritorija liko Pietinių Nyderlandų dalimi. 1713 m. pastarojoje įsitvirtino Austrijos Habsburgai. 1794 m. Pietinius Nyderlandus prijungus prie Prancūzijos, kunigaikštystė panaikinta. Ji buvo laikinai atkurta 1839–1867 m.

Nuorodos

Limburgo kunigaikščiai