iBet uBet web content aggregator. Adding the entire web to your favor.
iBet uBet web content aggregator. Adding the entire web to your favor.



Link to original content: http://lt.wikipedia.org/wiki/LGBT_Lietuvoje
LGBT+ Lietuvoje – Vikipedija Pereiti prie turinio

LGBT+ Lietuvoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio LGBT Lietuvoje)
Seksualinė įvairovė
Bendros sąvokos
Lesbietės · Gėjai · Biseksualai · Aseksualai · Translyčiai · Interlyčiai
Kultūra ir visuomenė
LGBT · LGBT Lietuvoje · Lyties tapatybė · Socialinė lytis · LGBT judėjimai · LGBT eitynės · Tos pačios lyties asmenų santuoka · Tos pačios lyties asmenų tėvystė · LGBT simboliai
Ž • A • R

LGBT+ Lietuvoje – Lietuvoje gyvenantys LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai ir translyčiai) žmonės.

1993 m. Lietuvoje dekriminalizuotas homoseksualumas, įteisintas tos pačios lyties porų lytinis gyvenimas. Bet civilinė partnerystė ar tos pačios lyties asmenų santuokos neįteisintos.

Stojant į ES įvesta LGBT+ žmonių Lietuvoje apsauga nuo diskriminacijos. 2010 m. Vilniuje vyko pirmosios Lietuvoje LGBT eitynės „Baltic Pride 2010“.[1]

2019 m. „Eurobarometro“ duomenimis, 67 % Lietuvos gyventojų nepalaiko tos pačios lyties asmenų santuokos, 30 % – palaiko.[2]

Diskriminacijos draudimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje diskriminacija dėl seksualinės orientacijos draudžiama įstatymu. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekse įtvirtinta „darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos“ ir kitų požymių. 129 straipsnyje numatyta, kad darbuotojo seksualinė orientacija negali būti pagrindas atleidimui.[3] 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas, uždraudęs diskriminaciją dėl lytinės orientacijos.

Diskriminacijos vertinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. Europos Tarybos įkurtos Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleraciją (ECRI) ataskaitoje apie Lietuvą akcentuojami pažeidimai – „homofobijos ir transfobijos kurstymas, žodinis užgauliojimas, bei netinkami komentarai yra dažni visuomenėje, žiniasklaidoje bei politiniame diskurse. Dėl to LGBT bendruomenės nariai nuolat jaučia diskriminaciją bei atskirtį kasdieniniame gyvenime“,[4] taip pat „2013 m. ES LGBT tyrimo duomenimis 39 % iš 821 respondentų Lietuvoje pasakė, kad jų atžvilgiu buvo panaudotas psichologinis/seksualinis smurtas ar jiems buvo grasinama smurtu.“ Komisija pabrėžia, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas riboja kai kurias viešųjų veiklų rūšis homoseksualiems asmenims: iš knygynų išimta pasakų knyga, kuriose vaizduojamos tos pačios lyties poros; be to, Lietuvos televizijos stotys, remdamosi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada (kuri buvo grindžiama šiuo įstatymu), atsisakė transliuoti televizijos reklamą, skatinančią toleranciją homoseksualių asmenų požiūriu. Komisija rekomenduoja nustatyti teisinę sistemą, kuria būtų pripažįstami tos pačios lyties porų santykiai, ir primygtinai rekomenduoja kuo greičiau nustatyti lyties keitimo procedūrą.

2017 m. tarptautines LGBT organizacijas vienijančios asociacijos ILGA-Europe ataskaitoje,[5] skalėje 0–100 (0 – dideli žmogaus teisių pažeidimai ir diskriminacija, 100 – visiškai lygios teisės), Lietuvai skirta 17 taškų (39/49 vieta Europoje). Ataskaitoje konstatuota, kad Lietuvos darbo kodekse nenumatyta transseksualių žmonių apsauga nuo diskriminacijos ir tai, kad nesiimta jokių priemonių sprendimui L. prieš Lietuvą įgyvendinti; nėra galimybės sudaryti tos pačios lyties asmenų santuoką ar partnerystę ir siekiama šalies Konstitucijoje apriboti šeimos sąvoką neįtraukiant į ją tos pačios lyties porų; homoseksualūs asmenys, kaip ir kiti žmonės, šalyje gali taikiai susiburti.

Nors neišreiškusi paramos vienalytėms partnerystėms tuometė Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra išsakiusi poziciją, kad Konstituciją gina visų Lietuvos piliečių, įskaitant LGBT bendruomenę, teises: „…Lietuvoje visos mažumos traktuojamos lygiai ir vienodai, tai yra visi mūsų, Lietuvos, piliečiai, kurių teisės pagal mūsų Konstituciją yra lygios.“[6]

Požiūris visuomenėje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LGBT žmonės Lietuvoje pamažu priimami vis palankiau. 2006 m. „Vilmorus“ apklausa parodė, kad 42 % gyventojų pritartų tos pačios lyties asmenų partnerystėms, 12 % – santuokai, 13% – teisei įsivaikinti.[7] 2009 m. „Spinter“ apklausos duomenimis, 81,5 % apklaustųjų homoseksualumą laikė iškrypimu/liga/ištvirkimu, 16 % pritarė Vilniaus LGBT eitynėms.[8] 2011 m. RAIT apklausos duomenimis, partnerystės įstatymui pritartų 4 % gyventojų.[9]

2021 m. „Norstat“ apklausa parodė, kad 65 % Lietuvos gyventojų nepritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei, 30 % pritaria. Palankiausiai nusiteikę jauni lietuviai (52 % 18-24 m. amžiaus žmonių tokiai partnerystei pritartų), priešiškiausiai – vyresni nei 75 m. (pritartų 17 %). Nors dauguma gyventojų įstatymo nepalaikytų, santykinai palankiausiai įstatymą vertina Vilniaus (43 % palaikytų) ir Panevėžio (41 %) gyventojų, priešiškiausiai – Tauragės gyventojai (8 %).[10]

Lietuvoje anti-LGBT pasisakymais pasižymi kraštutinės dešiniosios (Jaunoji Lietuva, Lietuvių tautinio jaunimo centras) ir kraštutinės kairiosios (Socialistinis liaudies frontas)[11] organizacijos. 2011 m. vykstant rinkimams į savivaldybių tarybas partija „Jaunoji Lietuva“ Vilniaus savivaldybėje naudojo šūkį „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų.“[12] 2012 m. sausio 13 d. Lietuvių tautinio jaunimo centras kvietė dalyvauti akcijoje pavadinimu „Švarus patriotų kraujas Sausio tryliktosios aukoms pagerbti“, kurioje negalėjo dalyvauti homoseksualai.[13]

2008–2012 m. atsveriant parlamentarų grupę „Už tradicinę šeimą“ įsteigta laikinoji Seimo narių grupė „Už lygybę“. Ją sudarė 11 parlamentarų iš beveik visų didžiausių parlamentinių partijų.[14]

Lietuvoje didžiausia pagal tikinčiųjų skaičių Romos Katalikų Bažnyčia formaliai pasisako prieš nepagarbų elgesį LGBT atžvilgiu.[15] Bet dalis kunigų yra išsakę nepalankumą LGBT žmonių atžvilgiu. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius LGBT judėjimą tapatino su „visuomenės susinaikinimu“ ir „rimta grėsme“,[16]bei teigė, jog „kova už žmogaus teises išauga į homoseksualizmo propagavimą, o abejojantys homoseksualizmo etiškumu apšaukiami homofobais“.[17]. Kontroversiškų minčių apie homoseksualus yra išsakę tokie žinomi katalikų dvasininkai kaip Ričardas Doveika[18], br. Astijus Kungys[19]. 2021 m. pradžioje Lietuvoje nuvilnijo skandalas, kai į viešumą buvo iškeltas pranciškonų vienuolio br. Pauliaus Vaineikio 2020 m. gruodžio 23 d. pamokslas Pranciškonų gimnazijoje, kurio metu LGBT žmonės buvo pavadinti iškrypėliais, lgbtšnikais, apkaltinti, kad „valstybiniu lygmeniu bando įsiveržti į mokyklas ir mokinti amoralių dalykų“. Po kilusio skandalo dvasininkas atleistas iš gimnazijos kapeliono pareigų.[20]

Lietuvos liuteronų religinė bendrija Bažnyčios požiūrį į LGBT teises laiko iššūkiu, o homoseksualius santykius laiko nuodėmingais.[21]

Santykių teisinis reguliavimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje nėra porų partnerystės įstatymo. Nuo 2017 m. buvo 3 bandymai Seime priimti vienalytes partnerystes reglamentuojantį įstatymą.

2023 m. gegužės 23 d. Seime pritarta Civilinės sąjungos įstatymui, kuris numatytų civilines sąjungas tiek heteroseksualioms, tiek homoseksualioms poroms. Už projektą balsavo 60 Seimo narių, 52 prieš, 3 susilaikė.[22]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Viena pirmųjų iš Lietuvos kilusių LGBT+ teisių aktyvisčių buvo 1869 m. Vilijampolėje (tuometė Rusijos imperija) gimusi litvakė Ema Goldman, didžiąją dalį gyvenimo praleidusi ir aktyvizmu užsiėmusi JAV.[23]

Po 1918 m. Nepriklausomybės atkūrimo apie LGBT+ žmones Lietuvoje žinoma mažai. Tarpukario Lietuvoje, kaip ir prieš tai carinėje Rusijoje, vyrų homoseksualumas buvo baudžiamas. 1906 m. Antašavoje gimusi dailininkė, tapytoja, grafikė, fotografė Vera Šleivytė (atvira lesbietė) buvo matomas tos epochos LGBT+ žmogus iš Lietuvoje.[24]

1908 m. gimė Teklė Sabastijauskaitė, apie kurios seksualinę orientaciją žinoma iš 1928 m. pab. nusikaltimo bylos dokumentų. Ji pakliuvo į teisėsaugos ir žiniasklaidos akiratį, kai apsimetusi kriminalinės policijos valdininku Tadu Sabastijausku vienoje krautuvėje mėgino apgaulės būdu gauti prekių už 300 litų. Be vyriškos aprangos ir prisistatinėjimo vyrišku vardu, didesnių svarstymų apie Teklės asmenybę ir jos lytinę orientaciją įnešė jos liudijimas, jog ji nejautė polinkio turėti lytinių santykių su vyrais, turėjo polinkį draugauti su moterimis.[25][26]

Etnografams renkant pasakojimus apie krašto istoriją iš Viekšnių apylinkių gyventojų, užfiksuotas pasakojimas apie į transseksualumą linkusį vyrą Joną Kriaučiūną, 1925 m. gyvenusį Guduose ir dirbusį Santeklių dvare audėju. Pasak vietinių, jis dėvėjo moteriškais rūbais, nešiojo skarą ir dažė plaukus.[27][28]

1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, LTSR įsigaliojo sovietinis baudžiamasis kodeksas, kurio 122 str. numatė griežtesnius atsakomybę už lytinius aktus tarp vyrų (bausmė – iki 3 metų įkalinimo). Dar atkakliau persekioti nacių okupacijos metais - kalinti koncentracijos stovyklose.[29]

1990 m. atkurta Nepriklausomybė. 1993 m. liepos 2 d. įteisinti (dekriminalizuoti) savanoriški lytiniai santykiai tarp dviejų vyrų. 1993 m. kovo 1 d. išleistas pirmasis laikraštis gėjams ir visiems jų draugams „Naglis“ (leistas iki 1997 m.)[30][31], o 1994–1999 m. – leistas laikraštis LGBT bendruomenei „Amsterdamas“. Lietuvos žiniasklaidoje informacijos apie LGBT buvo mažai.[31] Populiariojoje kultūroje XX a. dešimtajame dešimtmetyje homoseksualumas kartais būdavo romantizuojamas – klaipėdiečių reivo grupė XXL buvo sukūrusi dvi dainas homoseksualios meilės tematika – „Rožinė svajonė“ ir „Papartėlis“. 1995 m. rugsėjo 10 d. išleistas pirmasis viešas straipsnis „Lietuvos Ryto“ laikraštyje apie homoseksualų porą Vladimirą Simonko ir Eduardą Platovą.[32] Vėliau, 1995 m. gruodžio 16 d., išleistas ir pirmasis straipsnis apie lesbiečių porą - 25 metų Aušrą Chopaitę ir 41 metų Ireną Venglikaitę, metus gyvenusią kartu[33]. Tais pačiais metais įkurta Lietuvos gėjų lyga bei mIRC tinkle sukurtas Lietuvos kanalas „#gays“ – svetainės gayline.lt pradžia.[34] Straipsnyje apie Aušros ir Irenos bendrą gyvenimą užsiminta, kad buvo įkurta ir pirmoji lesbiečių moterų savitarpio pagalbos grupė, pavadinimu „Solida“, veikusi kartu su telefono linija ir tuo metu apjungusi nuo 50 iki 200 Lietuvos moterų lesbiečių[33].

1996 m. spalio 28 d. perėjus prie Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos homoseksuali seksualinė orientacija pašalinta iš sutrikimų sąrašo Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. 2003 m. Lietuvoje įtvirtinta pirmoji diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu draudžianti nuostata – LR darbo kodekse įtvirtinta, kad darbuotojo seksualinė orientacija negali būti pagrindas jį atleisti, o 2005 m. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas, uždraudęs diskriminaciją dėl lytinės orientacijos. 2003 m. gegužės 1 d. priimta LR baudžiamojo kodekso redakcija, kurioje heteroseksualiems ir homoseksualiems santykiams buvo teisiškai suvienodintas sutikimo amžius.

2005 m. rugpjūčio 4 d. atidarytas vienas pirmųjų gėjų klubų Vilniuje – „Men’s Factory“ (uždarytas 2010 m. kovo 27 d., pakartotinai atidarytas 2013 m. rugsėjo 13 d.)[35][36][37], 2007 m. – „Soho“[38][39][40]. 2010 m. gegužės 8 d. Vilniuje surengtos pirmosios „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje, Upės g., į kurį susirinko 350 dalyvių. Šūkis – „Už lygybę“[41][42].

XXI a. antrajame dešimtmetyje LGBT tema buvo dažniau gvildenama lietuviškame kine ir literatūroje. 2011 m. vasario 16 d. pasirodė pirmasis lietuviškas filmas apie gėjų porą „Porno melodrama“ (režisierius Romas Zabarauskas)[43][44][45], o 2013 m. išleista Neringos Dangvydės „Gintarinė širdis“, knyga vaikams, kurioje veikia LGBT+ veikėjai[46], 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniuje įvyko LGBT* filmų festivalis „Kreivės“. Siekiant paskatinti daugiau LGBT lietuvių atsiskleisti 2014 m. birželio 15 d. sudarytas ir paskelbtas Lietuvos viešojoje žinomų LGBT+ asmenų sąrašas. 2016 m. rugsėjo 20 d. Romas Zabarauskas išleido knygą „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“, o 2017 m. – pirmasis romanas Lietuvoje apie intymius santykius tarp vyrų „Nesibaigianti vasara“ (autorius – prof. Artūras Tereškinas).

2015 m. gegužės 17 d. įkurta neformali Vilniaus Universiteto LGBT+ grupė, tų pačių metų rugpjūčio 20 d. – tėvų savitarpio pagalbos grupė „išgir̃stì“ (įkūrėjai – asociacija „In corpore“).

Vienalyčių sąjungų įstatymą Seime priimti buvo mėginama triskart. Pirmąkart tai įvyko 2017 m. birželio 15 d., Seime pateiktus Partnerystės įstatymo projektą. Kadangi už balsavo tik 29, prieš – 59, o susilaikė – 20, projekto svarstymui nepritarta. Dar kartą Partnerystės įstatymo projektas, siekęs įteisinti heteroseksualių ir homoseksualių porų partnerystes, svarstytas 2021 m. gegužės 25 d. (teikė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Algirdas Sysas, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Gentvilas, Ieva Pakarklytė, Andrius Navickas), tačiau įstatymo projektas buvo atmestas pirmojoje stadijoje. Tuokart už balsavo 63, prieš – 58, o susilaikė – 7, tad įstatymui nepritarta. Trečiakart LGBT bendruomenės ir aktyvistų „kompromisiniu“ laikomas civilinės sąjungos įstatymas svarstytas 2022 m. gegužės 26 d., pirminė jo redakcija priimta.[47]

2018 m. spalio 3 d. įkurta Įvairovės chartija Lietuvoje (angl. Diversity Charter Lithuania).[48][49]

2019 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Lietuva turi suteikti leidimą gyventi tos pačios lyties poroms, sudariusioms santuoką valstybėse, kur tos pačios lyties asmenų santuoka yra legalizuota.

2020 m. lapkričio 9 d. pirmasis atsiskleidęs kandidatas iki LR Seimo rinkimų gėjus Tomas Vytautas Raskevičius išrinktas į Seimą. 2021 m. vasario 1 d. startavo LGBTQ+ naujienų portalas (steigėjas ir redaktorius – Jonas Valaitis). 2021 m. rugsėjį į lietuvių kalbą išversta už LGBT+ asmenų įtrauktį į katalikų bažnyčią atvirai pasisakančio JAV jėzuito kunigo Džeimso Martino knyga „Statant tiltą“ (vertė Andrius Navickas).

2021 m. spalio 14 d. dr. Liutauro Labanausko atliktas pirmasis oficialus tyrimas apie tos pačios lyties šeimas „Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo galimybių analizė ir kokybinis tyrimas apie LGBTQIA+ asmenų poreikius“.[50][51][52] 2021 m. spalio 28 d. Rasa Račienė, Lina Plieniūtė, Jolanta Vaitiekūnienė įsteigė LGBT teisių gynimo organizaciją „Mamos už LGBTQ+ vaikus“.[53] Prieš tai Rasa Račienė buvo parašiusi viešą laišką LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, o spalio 25 d. – susitikusi. Organizacija 2022 m. gegužės 15 d. suorganizavo renginį Vilniaus Katedros aikštėje pavadinimu „Visos šeimos svarbios“[54].

2022 m. vasario 2 d. įsigaliojo Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teisinis reglamentavimas dėl translyčių asmenų teisinės padėties gerinimo, apibrėžiant asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles, nereikalaujant medicininio lyties pakeitimo patvirtinimo, o gegužės 1 d. – Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymas dėl kliūčių panaikinimo homoseksualiems asmenims tapti kraujo donorais.[55][56] Anksčiau buvo klausiama vyrų, ar jie turėjo lytinių santykių su kitais vyrais, o moterų klausiama, ar jų partneris galėtų turėti lytinių santykių su kitais vyrais.

Teisinis statusas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki nepriklausomybės atgavimo 1918 m. Lietuvoje galiojo Rusijos imperijos teisė, pagal kurią lytiniai santykiai tarp vyrų buvo baudžiami. Po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. priėmė Rusijos Baudžiamojo statuto pagrindu sukurtą[57] Lietuvos Baudžiamąjį statutą. Jo 516 straipsnis už laisvanoriškus lytinius santykius tarp vyrų numatė laisvės atėmimą iki trijų mėnesių.[58] Šis statutas galiojo iki pat 1940 metų.

1940 m. Lietuvą okupavus TSRS, įsigaliojo TSRS teisė, kurioje homoseksualūs santykiai buvo laikomi nusikaltimu. 1960 m. LTSR Baudžiamojo kodekso 122 straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už lytinius aktus tarp vyrų – įkalinimą iki 3 metų.[59]

1996 m. spalio 28 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu visose Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos įstaigose buvo pradėta naudoti Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją,[60] pagal kurią neheteroseksuali seksualinė orientacija nelaikoma sutrikimu.[61]

2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Baudžiamojo kodekso redakcija, kurioje heteroseksualiems ir homoseksualiems santykiams buvo suvienodintas legalaus sutikimo amžius.

2012 m. birželį Seimo „Tvarkos ir Teisingumo“ frakcijos buvo nesėkmingai siūlytas projektas surengti referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio keitimo į tokią formuluotę: „Šeima kuriama sudarius santuoką. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Draudžiama propaguoti homoseksualius santykius. Homoseksualiems asmenims įsivaikinti draudžiama.“[62] 2013 m. birželio mėn. pasiūlytas naujas projektas, pagal kurį homoseksualumas būtų išbrauktas iš socialinių grupių, turinčių apsaugą nuo diskriminacijos, sąrašo.[63]

Lietuvoje vienalyčių partnerysčių ir santuokų registravimas nėra įteisintas, tačiau 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Lietuva turi suteikti leidimą gyventi tos pačios lyties poroms, sudariusioms santuoką valstybėse, kur tos pačios lyties asmenų santuoka yra legalizuota.

Eitynės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baltic Pride 2022

Pirmosios Lietuvoje homoseksualų ir jų palaikytojų eitynės įvyko 2010 m. gegužės 9 d., tuometinei Vilniaus savivaldybei, vadovaujamai mero Viliaus Navicko, išdavus leidimą jį surengti. Eitynėse žygiavo 350 dalyvių, iš jų – 2 Seimo nariai (Marija Aušrinė Pavilionienė ir Rokas Žilinskas), juo saugojo 800 policijos pareigūnų. Eitynėms suteikta vieta – Upės gatvė.

Antrosios eitynės „Už lygybę“ įvyko 2013 m. liepos 28 d., pirmąkart leidimas rengti eitynes išduotas Vilniaus centrine gatve – Gedimino prospektu. Eitynėse, kurias organizavo Lietuvos gėjų lyga (LGL), žygiavo apie 800 dalyvių,[64] tarp jų užsienio šalių ambasadoriai, europarlamentarai, 3 Seimo nariai (Marija Aušrinė Pavilionienė, Giedrė Purvaneckienė (LSDP) ir Dalia Kuodytė (LRLS), JAV alternatyvaus roko grupė Betty, Harvey Milk fondo įkūrėjas Stuart Milk, Jungtinės Karalystės žmogaus teisių aktyvistė Clare B. Dimyon, įvairios LGBT ir nevyriausybinės LBT remiančios organizacijos iš užsienio, TJA, Vaikų linija, LRLS atstovai, antifa, anarchistai ir kiti.[65][66][67]

Per 2010 m. homoseksualų eitynes dėl riaušių kurstymo buvo suimti parlamentarai: tuomet TS-LKD priklausęs Lietuvos tautininkų sąjungos narys Kazimieras Uoka ir TT Petras Gražulis.[68] Pastarasis, neretai laikomas vienu priešiškiausių homoseksualams politikų,[69] vėl sulaikytas per 2013 m. eitynes.[70]

Trečiąkart Lietuvoje organizuojant eitynes 2016 m. birželio 18 d. didesnių neramumų išvengta, žygiavo apie 3000 dalyvių – iki tol didžiausias skaičius per eitynes Lietuvoje.[71] Eitynėse dalyvavo ir Seimo nariai, diplomatai, įvairios bendruomenės – Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, parlamentarai Dalia Kuodytė (LRLS), Mykolas Majauskas (TS-LKD), Marija Aušrinė Pavilionienė (LSDP), Vytautas Matulevičius (DK), Vilniaus miesto tarybos narys Markas Adamas Haroldas, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin ir kiti.[72]

2019 m. birželio 8 dieną vykusiose ketvirtosiose eitynėse (Baltic Pride) Vilniuje dalyvavo apie 10 000 LGBT asmenų ir juos palaikančiųjų ir dalyvių. Skaičiumi eitynės kol kas gausiausios Baltijos šalyse. Oficialus eitynių šūkis buvo „Mes esame šeima“.[73]

2021 m. rugsėjo 4 dieną Laisvės alėjoje Kaune surengtosios pirmosios miesto istorijoje LGBT ir juos palaikančiųjų eitynės Kaunas Pride, organizuotos Gegužės 1-osios profesinės sąjungos. Dalyvių skaičius siekė 2000–3000. Prie Kauno soboro prieš eitynes protestavo grupelė žmonių, kalbėjusi maldas, taip pat Stanislovas Buškevičius ir Vytautas Šustauskas. Tarp žymesnių dalyvių eitynių buvo inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, JAV ambasadorius Robert Gilchrist.[74]

2022 m. birželio 4 d. Vilniuje įvyko Baltic Pride eitynės, kuriose dalyvavo apie 4500 dalyvių. Eitynės prasidėjo nuo Bernardinų sodo, dalyviai ėjo Gedimino prospektu iki Baltojo tilto. Eitynių šūkis – „Už lygybę ir taiką“. Tarp dalyvių buvo ir visuomenės veikėjai, politikai – tuometis meras Remigijus Šimašius, Seimo vicepirmininkai socialdemokratas Julius Sabatauskas, laisvietis Vytautas Mitalas, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius, JAV ambasadorius Robertas S.Gilchristas, Seimo ir Lygių galimybių kontrolierės Erika Leonaitė bei Birutė Sabatauskaitė,[75] Oslo miesto merė.[76]

2023 m. liepos 1 d. vyko „Vilniaus pride“ eitynės. Juose daltyvavo ir valdžios atstovų – teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius, buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir dabartinis miesto meras Valdas Benkunskas. Tai buvo pirmas kartas, kai eitynėse dalyvavo pareigas einantis Vilniaus meras.[77] Policijos teigimu, renginio pradžioje susirinko apie 2,5 tūkst. dalyvių, o Katedros aikštę galėjo pasiekti apie 5-6 tūkst. eisenos dalyvių ir juos palaikančiųjų. Renginį organizavo asociacija „Trans Autonomija“ ir pilietinės visuomenės iniciatyva „Demonstruokimės“.[78]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Gabrilavičiūtė, L., Vaitkevičius, A. et al. „Gėjų eitynės Vilniuje prasidėjo: dalyviai saugiai atvežti autobusu, dalyvauja R.Žilinskas, A.M.Pavilionienė, neišvengta incidentų)“15min. Originalas archyvuotas 2010-05-08. Nuoroda tikrinta 2022-05-29.
  2. ↑ Eurobarometer on Discrimination 2019: The social acceptance of LGBTI people in the EU Archyvuota kopija 2023-05-19 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ 2003 m. Darbo kodeksas
  4. ↑ https://rm.coe.int/fifth-report-on-lithuania-lithuanian-translation-/16808b587d
  5. ↑ https://www.ilga-europe.org/sites/default/files/2017/lithuania.pdf Archyvuota kopija 2017-06-21 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/dalia-grybauskaite-tikina-kad-homoseksualu-teises-lietuvoje-nepazeidinejamos-1016531/
  7. ↑ http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=23338407
  8. ↑ http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=22822011
  9. ↑ Vyro ir moters partnerystės įteisinimui Lietuvoje pritaria 70 %, gėjų – 4 % gyventojų[neveikianti nuoroda]
  10. ↑ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Naujausia apklausa: partnerystei pritartų 30 proc. gyventojų, tolerantiškiausias jaunimas, priešiškumu išsiskiria Tauragė
  11. ↑ [1]
  12. ↑ NAUJI RINKIMINIŲ KAMPANIJŲ STANDARTAI LIETUVOJE? Lietuvos žmogaus teisių centras[neveikianti nuoroda]
  13. ↑ Švarus patriotų kraujas sausio tryliktosios aukoms pagerbti"
  14. ↑ [2]
  15. ↑ http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N183D3.html Nemažai vyrų ir moterų jaučia stiprų potraukį į homoseksualizmą. Šis, žiūrint objektyviai, netvarkingas potraukis daugeliui yra sunkus išmėginimas. Su jais reikia elgtis pagarbiai, su užuojauta, taktiškai, vengti kaip nors neteisingai juos atstumti. Tie asmenys yra pašaukti vykdyti Dievo valią savo gyvenime, o jeigu yra krikščionys, sunkumus, su kuriais gali susidurti dėl savojo polinkio, turi jungti su Išganytojo kryžiaus auka.
  16. ↑ Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ar apginsime šeimą?
  17. ↑ Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ar apginsime šeimą?
  18. ↑ R.Doveika atsiprašė gėjų mamų už teiginius, kad homoseksualais tampama po abortų
  19. ↑ Brolis Astijus Kungys: Žmonės, kurie vienas kitą myli, yra pederastai
  20. ↑ „Apie „iškrypėlius“ ir „lgbtšnikus“ plūdęsis brolis Paulius Vaineikis atleidžiamas iš pareigų“. lrt.lt. LRT. 2021-02-26. Nuoroda tikrinta 2024-06-08.
  21. ↑ Lietuvos liuteronai nelaimins gėjų santuokų
  22. ↑ Seimas po svarstymo pritarė civilinės sąjungos įteisinimui (15min.lt)
  23. ↑ „Emma Goldman“. PBS. Nuoroda tikrinta 2023-08-27.
  24. ↑ Menininkė, tarpukario Lietuvoje fotografavusi save ir mylėtas moteris, tapo atradimu LGBT+ žmonėms (LRT.lt)
  25. ↑ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/laikinosios-sostines-paslaptys-kaip-tekle-norejo-vesti-stase.d?id=65846898
  26. ↑ Kauno istorijos metraštis. 2014, 14, p. 165–174 https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2014~1478165586986/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
  27. ↑ Vyrs, kuris norėjo būt motriška: keista istorija apie tarpukario dvaro audėją, kuris rengėsi kaip moteris https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/ar-zinai/vyrs-kuris-norejo-but-motriska-keista-istorija-apie-tarpukario-dvaro-audeja-kuris-rengesi-kaip-moteris-1634-1325502
  28. ↑ Pamirštoji pionierė. Santeklių Ona Bagnickaitėhttps://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=582&Itemid=110
  29. ↑ Nutylima istorija: ką žinome apie homoseksualių žmonių persekiojimą Lietuvoje nacių režimo laikotarpiu? (15min.lt)
  30. ↑ https://isgirsti.lt/archyvas/naglis-1993/
  31. ↑ 31,0 31,1 https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/ar-zinai/amsterdamas-ir-naglis-kaip-atrode-ir-apie-ka-rase-pirmieji-lietuvos-geju-zurnalai-1634-1144402
  32. ↑ https://www.lgl.lt/naujienos/lietuvos-geju-seima-kasdien-gyvename-tarsi-scenoje/
  33. ↑ 33,0 33,1 https://m.gayline.lt/print.php?sid=5281
  34. ↑ https://www.lgl.lt/assets/parodos-katalogas.pdf
  35. ↑ http://www.restoranuverslas.lt/uploads/block2/Restoranu%20verslas%20Nr.%208.pdf Archyvuota kopija 2023-07-20 iš Wayback Machine projekto.
  36. ↑ https://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/ivairenybes/uzsidaro-geju-klubas-men-s-factory-61-89452
  37. ↑ https://www.15min.lt/ikrauk/naujiena/pramogos/i-vilniu-grizta-skandalingai-pagarsejes-naktinis-klubas-mens-factory-517-365532
  38. ↑ https://www.sohoclub.lt/
  39. ↑ https://madeinvilnius.lt/verslas/vilniaus-rinka/soho-klubas-keturiolika-metu-niekam-netrukdeme/
  40. ↑ https://www.delfi.lt/veidai/muzika/populiariausias-vilniaus-geju-klubas-trankiai-atsvente-9-aji-gimtadieni-71075822
  41. ↑ https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2010/05/07/news/teismas-leido-homoseksualu-eitynes-uz-lygybe-dar-papildyta-video--5680385
  42. ↑ https://issuu.com/lgllgl/docs/bp_vilnius_2010_-_lt
  43. ↑ https://lithuanianshorts.com/filmu-archyvas/porno-melodrama/
  44. ↑ https://archyvas.7md.lt/lt/2011-01-28/kinas/berlyno_kino_festivalyje_lietuviska_porno_melodrama.html
  45. ↑ https://cinemaclub.lt/ziureti/porno-melodrama.html
  46. ↑ https://manoteises.lt/enciklopedija/pasaku-rinkinys-gintarine-sirdis/
  47. ↑ Seimas po pateikimo pritarė civilinės sąjungos įstatymo projektui (Klaipėdos diena)
  48. ↑ https://www.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/ivairoves-chartija-pasirasiusios-imones-sieks-mazinti-diskriminacija-darbe-883131
  49. ↑ https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/isrinkta-nauja-lietuvos-ivairoves-chartijos-valdyba-663-1494454
  50. ↑ https://manoteises.lt/straipsnis/tyrimas-apie-tos-pacios-lyties-seimas-lietuvoje-laukia-partnerystes-istatymo-jis-negali-buti-prilygintas-verslo-sanderiui/
  51. ↑ https://ztcentras.lt/tyrimas-apie-tos-pacios-lyties-seimas-lietuvoje/
  52. ↑ https://ztcentras.lt/wp-content/uploads/2021/10/Lyciai-neutralios-partnerystes-iteisinimo-galimybiu-analize-ir-kokybinis-tyrimas-apie-LGBTQIA-asmenu-poreikius.pdf
  53. ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1530455/steigiama-organizacija-mamos-uz-lgbtqplus-vaikus-musu-vaikai-zudosi-nes-neistveria-homofobijos
  54. ↑ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/keli-simtai-zmoniu-vilniuje-susirinko-pareiksti-kad-visos-seimos-svarbios-56-1680022
  55. ↑ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/paskelbtas-a-dulkio-isakymas-homoseksualus-asmenys-nepatirs-diskriminacijos-noredami-duoti-kraujo-56-1621016
  56. ↑ https://kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/dulkys-salina-kliutis-kurios-neleido-homoseksualiems-asmenims-tapti-kraujo-donorais-1055773
  57. ↑ Baudžiamasis statutas su papildomais baudžiamaisiais įstatymais ir komentarais. Kaunas, 1934
  58. ↑ Lietuvos baudžiamasis statutas
  59. ↑ 1960 m. LTSR Baudžiamasis kodeksas
  60. ↑ 1996-10-28 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl 10-tos redakcijos Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK-10) įvedimo“
  61. ↑ TLK-10 skyrius „Psychological and behavioural disorders associated with sexual development and orientation“
  62. ↑ [3]
  63. ↑ Grupė Seimo narių siūlo nustatyti, kad homoseksualumo kritika nebūtų laikoma diskriminavimu
  64. ↑ „Baltic Pride“ eitynėse laukiami visi, kam nesvetima tolerancija, tik ne Petras Gražulis, šis kviečia uždegti gedulo žvakutes
  65. ↑ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/baltic-pride-eitynes-netilo-uzgauliojimai-ir-policijai-uzteko-darbo-bet-dalyviai-dziaugesi-sekmingesniu-renginiu-nei-2010-aisiais-56-356883
  66. ↑ http://www.kleckas.lt/blog/baltic-pride-2013-eitynes-gyvename-tobulejancioje-visuomeneje
  67. ↑ https://ekspertai.eu/saugiausias-renginys-vilniujebaltic-pride-2013
  68. ↑ [4]
  69. ↑ Lietuvos gėjų ir lesbiečių „pupuliu“ tapo Petras Gražulis Archyvuota kopija 2020-02-21 iš Wayback Machine projekto.
  70. ↑ [5][neveikianti nuoroda]
  71. ↑ „Baltic Pride 2016“ eitynėse Vilniuje – rekordinis dalyvių skaičius (diena.lt)
  72. ↑ [6]
  73. ↑ [7]
  74. ↑ [8]
  75. ↑ Vilniaus centre tūkstančiai žmonių ėjo „Baltic pride“ eitynėse: nuskambėjo ir politinė žinutė (Kas vyksta Kaune.lt)
  76. ↑ „Baltic Pride“ 2022 sėkmės receptas: bendrystė ir solidarumas (delfi.lt)
  77. ↑ „Vilnius Pride 2023“ eitynės baigėsi: šventinę nuotaiką ir dainas temdė vienas incidentas (delfi.lt)
  78. ↑ „Vilnius Pride 2023“: dalyviai iškeliavo švęsti toliau, policija teigia, kad rimtesnių incidentų nebuvo (15min.lt)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=LGBT%2B_Lietuvoje&oldid=7439374"