Kvedlinburgo analai

Buvęs Kvedlinburgo imperatoriškasis moterų vienuolynas

Kvedlinburgo analų ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minima Lietuva)

Kvedlinburgo analai (lot. Saxonicae Annales Quedlinburgenses, vok. Quedlinburger Annalen) – nuo ~993 ar ~1000 iki 1030 (?) m. Kvedlinburgo imperatoriškajame moterų vienuolyne lotynų kalba rašytas metraštis. 1017–1020 m. veikiausiai nebuvo rašomas. Išliko vienintelis Meiseno Kunigaikščių mokyklos dėstytojo istoriko Georgo Fabricijaus (Georgo Goldschmidt'o) (1516-1571 m.) kartu su kt. Saksonijos archyvarais tarp 1546 ir 1571 m. surašytas nuorašas (saugomas Saksonijos žemės, valstybės ir universiteto bibliotekoje Drezdene; 1710 m. paskelbtas G. V. Leibnico, 1839 m. – G. H. Perco leidinyje „Monumenta Germaniae Historica“, t. 3).

Kvedlinburgo analų autorius nežinomas, tačiau šio metraščio tekste atsispindintis puikus analisto informuotumas apie Vokietijos ir gretimų kraštų X-XI a. politinės istorijos įvykius bei „egzaltuotai proimperiškas“ jo (ar jos) požiūris į tuos įvykius leidžia gana tvirtai teigti, kad Kvedlinburgo analai yra surašyti ar padiktuoti asmens, itin artimo X-XI a. valdžiusiems Saksų dinastijos imperatoriams (galbūt minėto vienuolyno abatės (999-1040/1044 m.) Adelheidės I, kuri buvo Vokietijos imperatoriaus Otono II duktė ir Vokietijos imperatoriaus Otono III sesuo).

Kvedlinburgo analai (tiksliau, iki mūsų dienų išlikusi jų teksto dalis) apima laikotarpį „nuo pasaulio sutvėrimo“ iki 1025 m. Iš pradžių šiuose analuose dėstoma visuotinė, daugiausia Šventosios Romos imperijos istorija. Nuo 984 m. prasideda autoriaus informacija, daugiausia apie Saksoniją, o nuo 993 m. – to paties autoriaus kaip įvykių amžininko pasakojimas. 1009 m. įraše, kuriame trumpai aprašyta „pagonių arkivyskupo“ šv. Brunono žūtis, pirmą kartą rašytiniame istorijos šaltinyje paminėta Lietuva:

„Sanctus Bruno qui cognominatur Bonifacius archepiscopus et monachus XI. suæ conuersionis anno in confinio Rusciæ et Lituæ a paganis capite plexus cum suis XVIII, VII. Id. Martij petijt coelos.“

„Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą 7 dienos iki kovo idų [t. y. kovo 9 d.] su aštuoniolika saviškių iškeliavo į dangų”.

Istoriografijoje paplitusios dvi šio įrašo interpretavimo versijos, – dauguma tyrinėtojų mano, kad žodžiu „Ruscia“ Kvedlinburgo analistas ar analistė įvardijo būtent (Kijevo) Rusią, o jų oponentai (daugiausia vokiečių tyrinėtojai) tikina, kad žodis Rusciae („Rusios“) aptariamoje metraščio teksto vietoje atsirado klaidingai perrašius Prusciae („Prūsijos“).

Taip pat skaitykite

• Šv. Brunonas Kverfurtietis

Literatūra

• Die Annales Quedlinburgenses // Monumenta Germaniae Historica, Scriptores Rerum Germanicarum In Usum Scholarum Separatim Editi, vol. 72, Hanover, 2004. (ISBN 978-3-7752-5472-4)
• (angl.) Felice Lifshitz apie Kvedlinburgo analus
• 1009 metai: šv. Brunono Kverfurtiečio misija (sud. I. Leonavičiūtė), V., 2006.