Islandija
| Islandija isl. Ísland
|
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Himnas“ | |||||
 Islandija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | Islandų | ||||
| Sostinė | Reikjavikas | ||||
| Didžiausias miestas | Reikjavikas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentė • Ministras pirmininkas |
Halla Tómasdóttir Bjarni Benediktsson | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
102 775[1] km2 (106) 2,07%[2] | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis |
371 580[3] (179) 3,5 žm./km2 (190) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2020 20,8[4] mlrd. $ (135) 57 189[5] $ (5) | ||||
| Valiuta | Islandijos krona | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC (GMT/WET) netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Suverenitetas
Respublika |
1918 m. gruodžio 1 d. 1944 m. birželio 17 d. | ||||
| Interneto kodas | .is | ||||
| Šalies tel. kodas | +354 | ||||
Islandija (isl. Ísland) – valstybė Šiaurės Europoje, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos. 103 000 km² ploto valstybėje gyvena apie 376 000 gyventojų – Islandija šiuo atžvilgiu rečiausiai apgyvendinta valstybė Europoje. Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi valstybės sostinė, jos zonoje gyvena du trečdaliai visų gyventojų. Islandijos, esančios visai šalia Šiaurės poliaračio, klimatas pakankamai švelnus dėl ją šildančios šiltosios Golfo srovės.
Islandijoje veikia laisvosios rinkos ekonomika, korporaciniai mokesčiai pakankamai maži, palyginti su kitomis OECD narėmis; šalis įdiegusi šiaurės šalių gerovės valstybės modelį, piliečiams suteikiama visuotinė medicininė rūpyba, aukštasis mokslas. 2020 m. Islandija JT buvo įvardinta kaip 4-a pagal išsivystymą valstybė pasaulyje,[6] matuojant JT socialinės raidos indeksu, taip pat kaip geriausiai užtikrinanti lyčių lygybę valstybė. Šalyje itin žemas socialinės atskirties rodiklis.
Islandų kultūrai pamatus padėjo senovės skandinavai. Dauguma islandų yra senovės skandinavų ir gėlų palikuonys. Dabartinė islandų kalba yra kilusi iš senovės skandinavų ir yra artima farerų kalbai bei vakarų norvegų tarmėms. Šalies kultūrinis paveldas – islandų virtuvė, poezija, senovės sagos. Islandija yra mažiausia NATO blokui priklausanti valstybė ir vienintelė, neturinti kariuomenės, pakrančių saugojimu rūpinasi lengvai ginkluota Islandijos pakrančių apsauga.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai, atsikėlę čia apie 800 m. IX amžiaus pabaigoje bei X amžiuje čia atsikėlė norvegų vikingai. Pirmasis vikingas Islandijoje buvo Flokis Vilgerdarsonas (Flóki Vilgerðarson), jis salai suteikė ir dabartinį pavadinimą. 930 m. įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas Altingas (Alþingi).
985 m. už nužudymą iš salos buvo ištremtas Erikas Raudonasis. Išplaukęs į vakarus jis atrado Grenlandiją. Eriko Raudonojo sūnus Leifas 1000 m., kaip manoma, atrado Ameriką ir pavadino ją Vinlandu.
300 metų Islandija buvo nepriklausoma, o 1262 m. tapo Norvegijos dalimi. Formaliai sala buvo Norvegijos kolonija iki 1814 m., o vėliau – Danijos priklausoma teritorija.
1918 m. Islandija įgijo dalinį suverenitetą. 1940 m. balandžio 9 d. Vokietija okupavus Daniją, Altingas nusprendė, kad Islandija turi tapti nepriklausoma, nors formaliai nepriklausomybė nebuvo paskelbta. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos į šią salą buvo įsikėlusios britų ir amerikiečių karinės pajėgos, kad Islandija nepatektų į vokiečių rankas. 1944 m. Islandijai suteikta visiška nepriklausomybė.
Po Antrojo pasaulinio karo tapo NATO nare, tačiau į ES niekada nestojo. 1958–1976 m. tarp Islandijos ir Jungtinės Karalystės vyko net trys „menkių karai“ dėl menkių žvejybos teisių.
1991 m. tuometinio užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono iniciatyva Islandija buvo pirmoji valstybė, pripažinusi atsikūrusių Baltijos valstybių nepriklausomybę.
Politinė sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Islandija yra demokratinė parlamentinė valstybė. Seniausią pasaulyje parlamentą – Altingą – sudaro 63 nariai, renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. Po 2013 m. vykusių rinkimų į Altingą didžiausios partijos yra centro dešinės Nepriklausomybės partija (Sjálfstæðisflokkurinn) ir centro Progreso partija (Framsóknarflokkurinn).
2011 m. duomenimis Islandijoje buvo aktyvi pilietinė visuomenė – rinkimuose balsuoja apie 80% gyventojų.
Tarptautiniai santykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]JTO, NATO, EFTA ir OECD narė, užmezgusi diplomatinius santykius su dauguma pasaulio valstybių, ypač artimi ryšiai su kitomis šiaurės šalimis, NATO narėmis, JAV, Kanada. Istoriškai, dėl kultūrinių, ekonominių ir kalbinių bendrumų Islandija yra priskiriama šiaurės šalims ir turi savo delegatus šiaurės šalių taryboje.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Oficialiai Islandija skirstoma į 8 regionus. Regionai smulkiau skirstomi į 74 savivaldybes. Tradiciškai Islandija skirstoma į 23 apskritis (isl. sýsla, dgs. sýslur) ir 14 savarankiškų miestų (isl. kaupstaður, dgs. kaupstaðir). Islandija taip pat suskirstyta į 6 rinkimų apygardas, kurios naudojamos tik rinkimų į Altingą metu.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Geologiniu požiūriu Islandija yra vulkaninė sala, Vidurio Atlanto kalnagūbrio dalis, tačiau dėl kultūrinių priežasčių laikoma Europos žemyno dalimi. Sala yra virš tektoninių plokščių sandūros ir karštojo taško, todėl joje yra nemažai ugnikalnių – Hekla, Katla, Ejafjadlajokudlis, Askja, Grímsvötn, Hvannadalshnúkur (aukščiausia šalies viršūnė). Tai pasaulio 18-a didžiausia sala ir antra didžiausia Europoje po Didžiosios Britanijos. Salos plotas – 101826 km², tačiau visas šalies plotas 103000 km², iš kurių 67% sudaro tundra.
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Islandijos klimatas laikomas jūriniu subpoliariniu. Šilta Šiaurės Atlanto srovė užtikrina mažus temperatūrų svyravimus ir sąlygiškai šiltą klimatą, palyginti su kitomis vietovėmis panašiose platumose. Regionai, turintys panašų klimatą – Aleutų salos, Aliaskos pusiasalis, Ugnies žemė, nors visos šios zonos arčiau pusiaujo. Nepaisant mažo atstumo nuo Arkties, Islandija turi neužšąlantį uostą.
Biologinė įvairovė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Islandijoje atrasta apie 1300 vabzdžių rūšių[7] – tai gana mažai (pvz. pasaulyje 1,2 mln.[8], Lietuvoje – 17 tūkst.). Vienintelis čia gyvenęs didesnis žinduolis prieš atsikraustant žmonėms buvo arktinė lapė. Retkarčiais į salą užklysta šikšnosparnių, tačiau čia negali veistis. Į salą iš Grenlandijos kartais atkeliauja poliarinės meškos, tačiau nuolat čia gyvenančių meškų nėra. Nėra ir laisvėje besiveisiančių roplių ir varliagyvių.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Islandija iki 2008 m. ekonominės ir finansų krizės buvo viena turtingiausių pasaulio šalių.
Ekonomika istoriškai labai priklausė nuo žvejybos, komercinė žvejyba iki šiol sudaro apie 40% viso eksporto ir 8% darbo vietų. Neturėdama gamtinių išteklių (išskyrus gausius hidro- ir geoterminės energijos šaltinius), šalis ekonomiškai priklausoma nuo besikeičiančių žuvies kainų. Ekonomika lieka priklausoma nuo krintančių žuvies išteklių, taip pat ir nuo krintančių pasaulinių kainų pagrindinių jos eksportuojamų žaliavų: žuvies ir žuvies produktų, aliuminio ir ferosilicio. Paskutiniu metu vystoma turizmas ir kitos paslaugos, technologijos, energetika ir kitos pramonės šakos, kurios sumažino žvejybos įtaką ekonomikai.
Pagrindiniai vyriausybės planai – tęsti savo politiką mažinant biudžeto deficitą, skolinimąsi iš užsienio, esančią infliaciją, taip pat pertvarkyti žemdirbystę ir žvejybą, plečiant ekonomiką, privatizuojant valstybei priklausančius objektus. Vyriausybė pasisako prieš įstojimą į Europos Sąjungą, pagrindinė to priežastis – baimė, kad bus prarasta žvejybos resursų kontrolė.
Islandijos ekonomika paskutiniame dešimtmetyje diversifikuota į gamybą ir aptarnavimo sferą, taip pat plėtojamas informacinių technologijų kūrimas, biotechnologijos ir finansinis aptarnavimas. Išaugo ir turizmo sektorius, įskaitant ekoturizmą ir banginių stebėjimą. Augimo tempas sulėtėjo tarp 2000 m. ir 2002 m., bet ekonomika išaugo 4,3% 2003 m. ir 6,2% 2004 m. Nedarbas sudaro 1,8% ir yra mažiausias tarp EEA (European Economic Area) šalių.
99% šalies elektros pagaminama vandens jėgainėse ir geoterminėse elektrinėse.[9]
Žemdirbystė – bulvės, žalios daržovės, aviena, pieno produktai.
2008 m. krizė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prasidėjus pasaulio ekonominei krizei, Europoje labiausiai buvo paveikta Islandija, kuri priėmė 5 mlrd. JAV dolerių paramą iš TVF. Islandija tapo pirmąja Vakarų šalimi, nuo 1976 m. gavusia tokią finansinę pagalbą. 2007 m. Islandija pagal vienam gyventojui tenkantį BVP rodiklį buvo penkta turtingiausia pasaulio valstybė, tačiau prasidėjus krizei, ji priartėjo prie bankroto, kai buvo priversta gelbėti tris bankrutuojančius vietos bankus. Ji labiausiai nukentėjo nuo ekonominės krizės, nes šalies ekonomika veikė panašiai kaip aukštos rizikos draudimo fondai, kurie ypač nukentėjo per krizę. Islandijos kronos vertė 2008 m. smuko beveik perpus, o skolinimosi galimybių iš užsienio bankų beveik nebeliko.[10]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2009 m. Islandijoje gyveno maždaug 300 000 žmonių, iš jų net 200 000 gyveno sostinės regione. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 80,67 metų – viena didžiausių pasaulyje. 20,7% gyventojų buvo jaunesni nei 15 metų ir 12,2% – vyresni nei 65 metai.[11]
Nutolusi salos padėtis ilgą laiką ribojo migraciją. Todėl islandai genetiškai labai artimi. Nors 1985 m. užsieniečiai sudarė 1,4% šalies populiacijos 2008 m. pradžioje jie sudarė beveik 7% visų gyventojų.[12] Daugiausiai Islandijoje buvo lenkų (2,71%), lietuvių (0,43%), vokiečių (0,31%) bei danų (0,31%).[13]
Pagrindinė, valstybinė religija – liuteronybė (58,6% gyventojų save laiko liuteronais).[14] Kultūriškai ir kalbiškai islandai priklauso skandinavams, islandų kalba yra viena iš skandinavų kalbų. Taip pat daug gyventojų moka anglų ir danų kalbas, kurios yra privalomai mokomos mokyklose.[15] Tiesa, danų kalba Islandijoje yra kalbama tokiu būdu, kad ją suprastų ir švedai bei norvegai, todėl ji kartais yra vadinama skandinavų kalba. Taip pat nemažai gyventojų moka vokiškai.[11]
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Islandijoje yra 75 savivaldybės, kurių mažiausioje – Aurneshrepure – gyvena 54 gyventojai. Didžiausi miestai:[16]
| Miestas | Regionas | Gyventojų skaičius | |
|---|---|---|---|
| 1 | Reikjavikas | Sostinės regionas | 121 230 |
| 2 | Koupavoguras | Sostinės regionas | 32 308 |
| 3 | Habnarfjorduras | Sostinės regionas | 27 357 |
| 4 | Akureiris | Rytų Nordurlandas | 18 103 |
| 5 | Reikjanesbairas | Sudurnesas | 14 527 |
| 6 | Gardabairas | Sostinės regionas | 14 180 |
| 7 | Mosfelsbairas | Sostinės regionas | 9 075 |
| 8 | Aurborgas | Sudurlandas | 7 889 |
| 9 | Akranesas | Vesturlandas | 6 699 |
| 10 | Fjardabigdas | Austurlandas | 4 675 |
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Islandijoje gimė ir kūrė keletas įžymių kultūros asmenų ir grupių, tokių kaip alternatyviojo roko grupė The Sugarcubes, dainininkė Björk, repo-roko grupė Quarashi, techno muzikos grupė GusGus, post-roko grupė Sigur Rós, dainininkė Emilíana Torrini, eksperimentinės muzikos grupė múm ir kiti.
Raštingumo lygis vienas didžiausių pasaulyje. Mėgiami įvairūs intelektualiniai užsiėmimai, pvz. literatūra, menas ar šachmatai.
Islandai ypač vertina savo nepriklausomybę ir kultūrinį išskirtinumą. Didžiuojasi vikingų kilme ir islandų kalba. Ji labai artima senajai skandinavų kalbai, kuria kalbėta vikingų laikais.
Visuomenėje ir kultūroje nepaplitusi moterų diskriminacija, daug moterų vadovauja. Po vedybų pasilieka savo mergautines pavardes, mat islandai paprastai nesikreipia pavardėmis, o vietoje jų naudoja tėvavardžius.
Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Ísland er minna en talið var“ (islandų). RÚV. 26 February 2015. Suarchyvuotas originalas 15 March 2015. Nuoroda tikrinta 10 March 2015.
- ↑ „Surface water and surface water change“. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Nuoroda tikrinta 11 October 2020.
- ↑ „Population - key figures 1703-2021“. www.hagstofa.is. Statistics Iceland. Nuoroda tikrinta 2021-12-08.
- ↑ „Iceland“. Tarptautinis Valiutos Fondas.
- ↑ „Iceland“. Tarptautinis Valiutos Fondas.
- ↑ http://hdr.undp.org/sites/default/files/hdr2020.pdf
- ↑ https://www.skogur.is/static/files/frettir-2013/New-arthropod-herbivores-on-trees-and-shrubs-in-Iceland.pdf
- ↑ https://www.royensoc.co.uk/understanding-insects/facts-and-figures/
- ↑ 9,0 9,1 „Renewable energy in Iceland“. Nordic Energy Solutions. Suarchyvuotas originalas 2010-12-28. Nuoroda tikrinta 2010-02-12.
- ↑ www.vz.lt: Islandai ekonomikos reanimacijai užsitikrino 5 mlrd. USD[neveikianti nuoroda][reikalingas šaltinis]
- ↑ 11,0 11,1 CŽV pasaulio faktų knyga: Islandija Archyvuota kopija 2020-05-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.ipsnews.net/news.asp?idnews=35572 Archyvuota kopija 2011-05-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.statice.is/?PageID=1174&src=/temp_en/Dialog/varval.asp?ma=MAN04100%26ti=Population+by+citizenship+1981-2006+%26path=../Database/mannfjoldi/Rikisfang/%26lang=1%26units=number
- ↑ Populations by religious and life stance organizations 1998-2023 Statistics Iceland
- ↑ http://www.icelandexport.is/english/about_iceland/icelandic_language/
- ↑ Islandijos statistika
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Islandijos Lietuvių Bendruomenė Archyvuota kopija 2019-12-31 iš Wayback Machine projekto.
- Įdomūs faktai apie Islandiją ir patarimai keliaujantiems
| ||||||||
| |||||||
