Geologinė laiko skalė
| Eonas | Era | Periodas[1] | Serija/ Epocha |
Pagrindiniai įvykiai | Pabaiga, Milijonai metų[2] | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Fanerozojus | Kainozojus | Kvarteras | Holocenas | Paskutinio ledynmečio pabaiga ir šiuolaikinės civilizacijos susiformavimas. | Tęsiasi | |
| Pleistocenas | Didelių žinduolių išnykimas (pleistoceno megafauna); mamutai, neandertaliečiai, šiuolaikinio žmogaus evoliucija. | 0,011430 ± 0,00013 | ||||
| Neogenas | Pliocenas | Ledynmečio suintensyvėjimas. Vėsus ir sausas klimatas. Atsirado australopitekas, dauguma dabartinių žinduolių rūšių ir dabartiniai moliuskai. | 2,588 ± 0,005 * | |||
| Miocenas | Klimatas švelnus. Šiauriniame pusrutulyje formavosi kalnai. Pradėjo formuotis dabartinių žinduolių ir paukščių šeimos. Atsirado arkliai ir mastodontai. Paplito žolė. Atsirado pirmieji hominidai. | 5,332 ± 0,005 * | ||||
| Paleogenas | Oligocenas | Klimatas šiltas. Intensyvi faunos evoliucija, ypatingai žinduolių. Intensyvi žiedinių augalų evoliucija ir plitimas. | 23,03 ± 0,05 * | |||
| Eocenas | Paspartėjo ir tęsėsi archainių žinduolių vystymasis. Atsirado kelios „šiuolaikinės“ žinduolių šeimos. Atsirado primityvūs banginiai. Pirmosios žolės. Antarktikos apledėjimas. Dabartinio ledynmečio pradžia. | 33,9 ± 0,1 * | ||||
| Paleocenas | Tropinis klimatas. Šiuolaikiniai augalai. Žinduoliai išsiskiria į kelias primityvias linijas; pirmieji dideli žinduoliai (lokio ir mažo hipopotamo dydžio). | 55,8 ± 0,2 * | ||||
| Mezozojus | Kreida | Viršutinė/Vėlyvoji | Atsirado gaubtasėkliai augalai ir naujos vabzdžių rūšys. Atsirado daugiau šiuolaikinių žuvų. Amonitai, belemnitai, jūrų ežiai plačiai paplitę. Žemėje išsivystė daug naujų dinozaurų rūšių (tiranozauras, titanozauras, raguotieji dinozaurai ir kt.). Jūrose atsirado šiuolaikiniai krokodilai ir rykliai. Primityvūs paukščiai palaipsniui pakeitė pterozaurus. Atsirado kloakiniai, sterbliniai ir placentiniai žinduoliai. Skilo Gondvana. | 65,5 ± 0,3 * | ||
| Apatinė/Ankstyvoji | 99,6 ± 0,9 * | |||||
| Jura | Viršutinė/Vėlyvoji | Paplitę plikasėkliai. Paplitę dinozaurai (zauropodai, karnozaurai, stegozaurai). Pirmieji paukščiai ir driežai. Išplito ichtiozaurai ir pliozaurai. Gausu dvigeldžių, amonitų ir belemnitų. Pangėjos skilimas į Gondvaną ir Lauraziją. | 145,5 ± 4,0 | |||
| Vidurinė | 161,2 ± 4,0 | |||||
| Apatinė/Ankstyvoji | 175,6 ± 2,0 * | |||||
| Triasas | Viršutinis/Vėlyvasis | Dominuoja archo dinozaurai; konodontai tapo mažesni ir panašūs į žinduolius. Pirmieji dinozaurai, žinduoliai, pterozaurai ir krokodilai. Ichtiozaurai paplitę jūrose. Atsiranda šiuolaikiniai koralai. | 199,6 ± 0,6 | |||
| Vidurinis | 228,0 ± 2,0 | |||||
| Apatinis/Ankstyvasis | 245,0 ± 1,5 | |||||
| Paleozojus | Permas | Lopingijus | Žemynai susijungė į superkontinentą Pangėją. Paplito panašios į žinduolius reptilijos. Periodo viduryje karbono florą pakeitė plikasėkliai. Evoliucionavo bitės ir musės. Sekliuose šiltuose rifuose suklestėjo jūrų gyvybė. Gausūs pečiakojai, dvigeldžiai, foraminiferos. Permo-karbono ledynmečio pabaiga. Permo pabaigoje išmirė apie 95 % gyvybės formų. | 251,0 ± 0,4 * | ||
| Gvadalupis | 260,4 ± 0,7 * | |||||
| Kizuralis | 270,6 ± 0,7 * | |||||
| Karbonas[3] | Pensilvanis | Viršutinis/Vėlyvasis | Atsirado ir išplito sparnuoti vabzdžiai, kai kurie išaugo iki gigantiškų dydžių. Pirmos reptilijos, anglies miškai. Atmosferoje labai didelė deguonies koncentracija. | 299,0 ± 0,8 * | ||
| Vidurinis | 306,5 ± 1,0 | |||||
| Apatinis/Ankstyvasis | 311,7 ± 1,1 | |||||
| Misisipis | Viršutinis/Vėlyvasis | Dideli primityvūs medžiai. Pirmieji sausumos stuburiniai. Primityvūs rykliai išplito jūrose. Paplitę koralai, pečiakojai. Sunyko trilobitai ir nautiloidai. Rytų Gondvanos apledėjimas. | 318,1 ± 1,3 * | |||
| Vidurinis | 326,4 ± 1,6 | |||||
| Apatinis/Ankstyvasis | 345,3 ± 2,1 | |||||
| Devonas | Viršutinis|Vėlyvasis | Atsirado pirmieji asiūkliniai, pirmieji medžiai. Jūrose pečiakojai, Tabulata koralai. Sumažėjo trilobitų rūšių. Primityvūs rykliai, šarvuotos ir riešapelekės žuvys. Pirmosios amfibijos. Kontinentas Euroamerika. | 359,2 ± 2,5 * | |||
| Vidurinis | 385,3 ± 2,6 * | |||||
| Apatinis/Ankstyvasis | 397,5 ± 2,7 * | |||||
| Silūras | Pržidolis | Klimatas švelnus. Ištirpo daugelis ledynų. Pakilo jūros lygis. Atsirado koraliniai rifai. Intensyvi žuvų evoliucija. Atsirado gėlavandenės žuvys. | 416,0 ± 2,8 * | |||
| Ludlovis | 418,7 ± 2,7 * | |||||
| Uenlokis | 422,9 ± 2,5 * | |||||
| Landoveris | 428,2 ± 2,3 * | |||||
| Ordovikas | Viršutinis/Vėlyvasis | Didžioji sausumos dalis buvo Gondvanos superkontinentas. Išplito graptolitai, trilobitai, brachiopodai. Pirmieji sausumos augalai. Atsirado koralai. | 443,7 ± 1,5 * | |||
| Vidurinis | 460,9 ± 1,6 * | |||||
| Apatinis/Ankstyvasis | 471,8 ± 1,6 | |||||
| Kambras | Viršutinis/Vėlyvasis | Intensyvus gyvybės suklestėjimas, dar vadinamas Kambro sprogimu. Gausūs archeociatai, paplitę trilobitai, pintys, brachiopodai. | 488,3 ± 1,7 * | |||
| Vidurinis | 501,0 ± 2,0 * | |||||
| Apatinis/Ankstyvasis | 513,0 ± 2,0 | |||||
| Proterozojus[4] | Neoproterozojus | Ediakaris | Pirmieji daugialąsčiai gyvūnai. Pirmieji kirmėlių pėdsakai. Pirmosios pintys. | 542,0 ± 1,0 * | ||
| Kriogenis | Galimas „sniego gniūžtės“ periodas žemėje, Rodinijos skilimo pradžia. | 630 +5/-30 * | ||||
| Tonis | Akritarchų plitimas. | 850 [5] | ||||
| Mezoproterozojus | Stenis | Rodinijos susiformavimas. | 1000 [5] | |||
| Ektazis | 1200 [5] | |||||
| Kalimis | 1400 [5] | |||||
| Paleoproterozojus | Stateris | Pirmieji eukariotai. | 1600 [5] | |||
| Orosiris | Atsirado deguonies atmosfera. | 1800 [5] | ||||
| Riacinis | 2050 [5] | |||||
| Sideris | Deguonies katastrofa. | 2300 [5] | ||||
| Archėjus[4] | Neoarchėjus | Didžiosios dalies kratonų stabilizavimas. | 2500 [5] | |||
| Mezoarchėjus | Pirmieji stromatolitai. | 2800 [5] | ||||
| Paleoarchėjus | Pirmosios žinomos deguonį gaminančios bakterijos. | 3200 [5] | ||||
| Eoarchėjus | Prokariotai. | 3600 [5] | ||||
| Hadėjus[4][6] | 4100 mln. m. – Seniausia žinoma uoliena. 4400 mln. m. – Seniausias žinomas mineralas. 4570 mln. m. – Žemės susiformavimas. |
3800 | ||||
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Paleontologai dažnai vietoje termino „periodas“ naudoja „gyvūnijos stadija“.
- ↑ Absoliutus laikas rodomas su paklaida dėl naudojamo geochronologinio laiko nustatymo metodo.
- ↑ JAV naudojamoje skalėje vietoj karbono periodo naudojami du: pensilvanis ir misisipis.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Hadėjaus, archėjaus ir proterozojaus eonai dar vadinami prekambru.
- ↑ 5,00 5,01 5,02 5,03 5,04 5,05 5,06 5,07 5,08 5,09 5,10 5,11 Nustatyta pagal absoliutų laiką t. y. geochronologiniais metodais.
- ↑ Mokslininkai dėl šio eono dar galutinai nesutaria .