Eglinis laibūnas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Eglinis laibūnas | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Eglinis laibūnas (Molorchus minor) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Molorchus minor Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||||
|
Eglinis laibūnas (Molorchus minor) – ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suaugę vabalai yra nuo 6 iki 16 mm ilgio. Juodas apaugęs šviesiais plaukeliais. Antsparniai gelsvai rudos, arba rudos spalvos, sutrumpėję, nepridengia pilvelio, iš už jų kyšo išlindę plėviški sparnai, dėl ko, iš pirmo žvilgsnio, kartais gali būti supainiotas su kai kuriais plėviaparniais (pvz., vapsvom). Patinų antenos iš 12 narelių, patelių – 11.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lervos vystosi spygliuočių, ypač eglės, sausose šakose ir kamienuose. Takai vingiuoti, giliai įsirėžiantys į medieną, pilni smulkių išgraužų.
Suaugėliai minta žiedadulkėm, aptinkami gegužės – liepos mėnesiais ant įvairių žydinčių krūmų, medžių (dažni ant gudobelės, šermukšnio) ir skėtinių augalų žiedų.
Generacijos trukmė 1 – 2 metai.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Europos ir Azijos spygliuočių miškai.
Lietuvoje neretas.
Nuotraukos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
-
Iš priekio. -
Iš šono.
